V. Sutkus. Profesinio mokymo įstaigų klientai yra ne mokiniai, o darbdaviai

2019 m. vasaris


Jau ir nuo pačių verslininkų priklauso, kaip parengsime profesinio mokymo įstaigų moksleivius, ar suteiksime jiems rinkoje aktualius įgūdžius. Šiandien įmonės tiesiogiai prisidėti prie profesinio mokymo proceso gali per pameistrystės ir dualinio mokymo programas. Tiesa, įsisenėjusių profesinio mokymo problemų nestinga, tačiau pagaliau pradėta eiti aukštesnės mokymo kokybės ir didesnės verslo įtraukties į mokymo procesą keliu. Taip teigia Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Valdas Sutkus.

Neretai kalbama, kad profesinis mokymas nespėja prisitaikyti prie rinkos poreikių. Kadangi iš anksto tiksliai numatyti pokyčių nepavyksta, o išsigryninus poreikius užtrunka, kol pokyčiai įgyvendinami, neretai susidaro situacija, kad prisitaikome prie to, prie ko reikėjo prisitaikyti vakar. Ar apskritai įmanomas toliaregiškas požiūris profesiniame mokyme, kai nežinome, kur link juda verslas?

– Gyvenime tobulų sprendimų nebūna, ypač įvertinant tai, kad gyvename ne komandinėje ekonomikoje, o laisvos rinkos sąlygomis. Tai reiškia, kad ekonomika vystosi dinamiškai ir situacija nuolat kinta. Kaip bebūtų – siekiant labiau rinkai adaptuoto profesinio mokymo, prognozuoti profesijų poreikį ir apimtį būtina. Tuo sistemingai turėtų užsiimti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Beje, neužtenka vienkartinių analizių – analizuoti reikia nuolat.

Taip pat labai svarbu palaikyti glaudų dialogą su verslu, vadovaujantis principu, kad profesinės mokyklos reikalingos tiek ir tokia apimtimi, kiek jų parengiamų specialistų reikia rinkai. Svarbu įsisąmoninti, kad profesinių mokyklų klientai yra ne mokiniai, o darbdaviai – įmonės, kuriančios reikalingas darbo vietas. Jog profesinio mokymo įstaigos žinotų verslo poreikius, joms būtina tampriai bendradarbiauti su verslo organizacijomis, įtraukiant jas į mokymo įstaigų dalininkus bei valdymo organus.

Jau kurį laiką profesinį mokymą artinti prie verslo bandoma per pameistrystės programą. Tačiau apie ją pasigirsta įvairių atgarsių – esą ši nepasiteisina, kaip tikėtasi. Tarptautinis valiutos fondas yra rekomendavęs Lietuvai siekti bent 30 proc. profesinio mokymo moksleivių mokyti pameistrystės forma. Šiandien jų skaičius siekia vos 2  proc. Kokias pagrindines priežastis galėtumėte išskirti? Ar Lietuvos verslas pakankamai brandus prisiimti atsakomybę mokyti pameistrius?

– Pameistrystės programa, sukurdama sąlygas operatyviai parengti reikiamus specialistus, bendradarbiaujant su konkrečiais darbdaviais, manau, yra labai tinkamas instrumentas dinamiškoje darbo rinkoje ir patrauklus verslo įmonėms. Dėl to labai pritariu Vyriausybės planams plėtoti šią profesinio rengimo formą. Apmaudu tik dėl to, kad kol kas jai nėra skiriama pakankamai lėšų. Būtina suprasti, kad pameistrystė, kaip ir bet kuris kitas mokymo būdas, turi savo kaštus. Kaip tvarkomos mokymo bazės profesinėse mokyklose, investuojama į pedagogų rengimą, mokymo programas, taip valstybės lėšomis turi būti gerinamos sąlygos ir darbui su pameistriais. Norint rezultatyvios pameistrystės, reikia parengti tinkamas mokymo programas, apmokyti meistrus-mokytojus, kurie privalo turėti ne tik profesinių žinių, bet ir pedagoginių įgūdžių. Taip pat meistrams-mokytojams reikia sukurti motyvacinę sistemą, pavyzdžiui, mokėti atlygį už darbą su pameistriais.

Manau, tikslinga būtų peržiūrėti ir optimizuoti esamą profesinių mokyklų tinklą bei jo finansavimą, o sutaupytas lėšas skirti pameistrystei, lygiai taip pat ir dualiniam mokymui, mokytojų atlyginimams. Taip pat ir mokyklų vertinimo sistemai, nes kol kas pasigendama aiškių kriterijų profesinėms mokykloms vertinti. O juk svarbiausia, ar moksleivių įgytos specialybės ir jų parengimo lygis atitinka įmonių poreikius. Didžiuliu lėšų resursu galėtų tapti neefektyvios Užimtumo tarnybos vykdomos užimtumo didinimo programos, kurių nauda yra minimali ir su verslu realios partnerystės neturi.

– Rinkai esant labai dinamiškai, atrodytų, perkvalifikavimas ateityje taps vis aktualesnis. Atsižvelgiant į tai, kaip manote, profesinį mokymą vertėtų labiau orientuoti į siauresnės ar platesnės specializacijos ugdymą?

– Profesinį mokymą reikėtų orientuoti į sąlyginai siauresnės specializacijos suteikimą – tai yra suteikti žmogui tokias kompetencijas, kurios yra reikalingos konkrečiame darbe. Tačiau kartu būtina sudaryti sąlygas mokymuisi visą gyvenimą, plėtoti pameistrystę bei dualinį mokymą, kad pasikeitus situacijai darbo rinkoje, darbuotojai turėtų galimybę operatyviai patobulinti savo kvalifikacijas, įgauti naujų aktualių įgūdžių.

– Kokie esminiai uždaviniai turėtų būti keliami profesiniam mokymui? Kaip manote, kokią vertę profesinis mokymas kurs 2030 metais?

– Esminis profesinio mokymo uždavinys yra efektyviai – mokymo kokybės ir mokymo trukmės prasme – parengti darbo rinkai reikalingų kvalifikacijų specialistus, vadovaujantis jau minėtu principu, kad profesinio mokymo sistemos klientas yra darbdavys, formuojantis paklausą ir mokymo kokybės kriterijus.

– Kokias dabartinės profesinio mokymo sistemos vietas galėtumėte išskirti kaip stipriąsias? Kaip manote, ar didesnis profesinių mokyklų atsivėrimas visuomenei duos teigiamą efektą?

– Teigiamas dalykas yra tai, kad yra nemažai profesinių mokyklų, turinčių geras mokymo bazes su šiuolaikiška, modernia įranga, į kurią investuota milijoninės valstybės bei ES paramos lėšos. Tačiau reikėtų nustoti galvoti, kad profesinė mokykla su visa jos infrastruktūra yra gėris savaime. Jei baigusieji profesinę mokyklą, neranda darbo pagal įgytą specialybę, vadinasi, tokias mokymo programas reikia peržiūrėti, galbūt naikinti.

Profesinio mokymo sistemos atsivėrimas visuomenei bendrąja prasme, žinoma, yra teigiamas ir skatintinas dalykas. Tačiau didžiausia siekiamybe turėtų išlikti tai, kad tiek pačios profesinės mokyklos, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suprastų, jog būtina tampriai bendradarbiauti su verslu. Verslo organizacijų atstovai turėtų turėti teisę ne patariamuoju, o sprendžiamuoju balsu dalyvauti profesinio mokymo sistemos tobulinime ir pačių profesinių mokyklų valdyme.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.

266 views
bookmark icon