T. Lockhart. Pedagogų prognozavimas Anglijoje: kokios pamokos išmoktos?

2019 m. vasaris


Lietuvai, pradėjusiai kurti ir išbandyti pedagogų paklausos ir pasiūlos prognozavimo modelį, verta įsiklausyti į tokį modelį jau įdiegusių šalių patirtis. Apie jau dešimt metų Anglijoje taikomą pedagogų prognozavimo modelį, siekiant efektyviai paskirstyti finansavimą, pasakoja Anglijos Švietimo departamento statistikas Thomas Lockhart. Savo įžvalgomis, patirtimis ir konsultacijomis ekspertas prisidėjo ir prie pedagogų prognozavimo modelio, pritaikyto Lietuvai, kūrimo.

Pedagogų prognozavimo modelis Anglijoje naudojamas jau apie dešimt metų. Kokie buvo pagrindiniai iššūkiai, siekiant įdiegti šį modelį?

– Didžiausias, ilgus metus trukęs iššūkis buvo suburti tinkamą komandą, kuri užtikrintų geriausius įmanomus sprendimus, darant naujas prielaidas. Pavyzdžiui, jei planuojami bet kokie pakeitimai viešojoje politikoje, galintys paveikti pedagogų pasiūlą, tuomet bet kokia nauja modelio prielaida, atspindinti naująją politiką, turi būti pagrįsta ir patvirtinta.

Kitas iššūkis – siekis užtikrinti, kad pedagogų prognozes tiek departamente, tiek už jo ribų žmonės teisingai interpretuotų ir suprastų, kad nepasiteisinusi prognozė nebūtinai reiškia paties prognozavimo modelio klaidą. Svarbu įsisąmoninti, kad, jei vienerių metų prognozės nebuvo pasiektos, tuomet atnaujinant modelį šio skirtumo prie kitų metų prognozės pridėti negalima, nes per metus galėjo nutikti daug pokyčių sistemoje, kurie keičia prognozių rezultatus.

Užtikrindami teisingą modelio interpretavimą ir modelio ribų suvokimą, pasitelkus suinteresuotų šalių ir partnerių įtraukimą, manome, kad sukūrėme modelį, kuris yra plačiai priimtinas ir kurio rezultatais kliaujamasi, tikint, kad jie kyla iš patikimų ir skaidrių prielaidų.

– Ar pedagogų prognozavimo modelis turi įtakos studentų karjeros pasirinkimams? Ar pedagogų poreikio prognozės viešinamos plačiajai visuomenei?

– Prognozės gali turėti įtakos studentų karjeros pasirinkimams, ypač kalbant apie tuos mokomuosius dalykus, kuriuose identifikuotas didžiausias pedagogų poreikis. Prognozėmis siekiama akcentuoti, kaip būtų efektyviausia skirstyti lėšas, norint pritraukti abiturientus studijuoti tas pedagoginę kvalifikaciją suteikiančias studijų programas, kuriose įgytų įgūdžių poreikis yra didžiausias. Pastarosioms yra skiriamas ir didesnis finansavimas.

Modelis yra plačiai žinomas sektoriuje, ypač dėl jo tęstinumo ir kasmetinio rezultatų viešinimo. Taip pat departamentas kiekvieną ketvirtį organizuoja susitikimus su sektoriaus atstovais – mokytojų profesinėmis sąjungomis, mokymo įstaigomis, mokyklų vadovais ir akademine bendruomene – ir taip įtraukia juos į modelio atnaujinimo procesą.

– Kokių priemonių buvo imtasi paskatinti rinktis mokytojo profesiją? Ar galėtumėte pakomentuoti daugiau apie mokytojo profesijos įgijimą mokykloje?

– Viena pagrindinių priemonių, kurių buvo imtasi, siekiant paskatinti žmones rinktis mokytojo profesiją, buvo finansinės paskatos. Pavyzdžiui, kiekvieno studento, studijuojančio prioritetinius mokomuosius dalykus studijų stipendija siekia apie 26 tūkst. svarų, arba apie 29 tūkst. eurų, per metus. Galimos ir kitos finansinės paskatos.

Akcentuotina ir tai, kad pedagogu Anglijoje galima tapti skirtingais būdais – nuolatinėse ar ištęstinėse studijose universitetuose, mokyklose ar mokymo teikėjų įstaigose (angl. School Centred Initial Teacher Training, SCITT). Kelias pasirenkamas priklausomai nuo asmeninių prioritetų ir situacijos.

Pedagogo profesiją galima įgyti mokykloje, kai studentui yra mokamas atlyginimas, o už mokslus mokėti nereikia (angl. School Direct route (‘salaried’)). Šis būdas yra galimas tiek pirminio, tiek tęstinio mokymosi metu. Tokias studijas organizuoja mokyklos, tačiau glaudžiai bendradarbiaujama su universitetais ar mokymo teikėjais, kurie programą perėjusiems studentams suteikia pedagoginę kvalifikaciją.

Pedagogo profesiją mokykloje galima įgyti ne tik įdarbinimo principu, bet ir mokant už mokslą (angl. School Direct route (‘tuition fee’)). Tiesa, reikalavimus atitinkantys kandidatai gali gauti paskolą mokslų kainai padengti. Kitaip nei studijuojant mokykloje, šiuo atveju mokomasi ne tik mokykloje, bet ir universitetuose, kolegijose ar kitose institucijose.

– Kaip yra organizuojama modelio stebėsena ir atnaujinimas?

– Modelis kasmet pereina labai aiškų atnaujinimo procesą. Pirmąjį metų pusmetį organizuojami įvairūs susitikimai, suinteresuotosioms grupėms pristatant ir aptariant naujas prielaidas, į kurias bus atsižvelgiama, atnaujinant modelį. Antrąjį metų pusmetį tęsiamos įvairių galimų prielaidų analizės, vertinama, ar ankstesnės prielaidos tebėra aktualios ir, ar jos turi būti atnaujinamos.

Įvertinti modelio tikslumą labai sudėtinga (galbūt net neįmanoma). Sistemoje yra daugelis kitų faktorių, kurie galėtų užmaskuoti arba apsunkinti su pedagogų įdarbinimu susijusias problemas, kurias modelis galėtų parodyti. Taigi pedagogų prognozavimo modelio tikslumą įvertinti bandome nuolat, tačiau tai labai kompleksiška, daugiasluoksnė analizė.

– Galbūt planuojama modelį pritaikyti ir kitose politikos srityse?

– Visi departamentai Anglijoje taiko ir palaiko tam tikrus modelius, siekiant vertinti poveikį jų veiklos srityse. Pedagogų prognozavimo modelio elementai yra taikomi kitose politikos srityse, kadangi vyriausybės modeliams yra taikomi vienodi principai, kuriais turi būti vadovaujamasi vystant modelius.

Modelių aprėptis, žinoma, priklausys nuo jo naudojimo dažnio ir analizės kritiškumo.

– Pakomentuokite, kokia Jūsų darbo su Lietuvos institucijomis patirtis. Kokius įspūdžius išsinešate ir ką rekomenduotumėte?

– Džiaugiuosi laiku, praleistu su kolegomis iš Lietuvos. Buvo be galo malonu dirbti su žmonėmis, kurie yra pasiryžę tobulinti šalies švietimo sistemą ir nusiteikę kiek įmanoma daugiau išmokti iš kitų šalių patirčių.

Vertinant analitiko žvilgsniu, iš karto buvo aišku, kad Lietuvoje turima pakankamai techninių įgūdžių, reikalingų sudėtingai analizei atlikti ir detaliam modeliui sukurti. Taigi ir mano patarimai buvo nukreipti į patį modelio diegimą, taip, kad modelis būtų kiek įmanoma aiškesnis, skaidresnis ir įtraukiantis visas svarbias prielaidas.

Taip pat buvo įdomu pažinti iššūkius, su kuriais susiduria kitų šalių švietimo sistemos, ir suvokti, kad daugelis jų (ypač kalbant apie STEM (angl. Science, Technology, Engineering, Maths) ugdymą) susiduria su panašiomis problemomis.

Siekiant išspręsti šias problemas, labiausiai rekomenduoju siekti užtikrinti, kad modelis būtų reguliariai ir pagrįstai atnaujinamas bei tobulinamas. Jeigu taip visgi nebus elgiamasi, galima numatyti, jog ateityje bus diegiamas naujas. O tai būtų tikrai nereikalinga, turint galvoje į šį projektą jau įdėtą darbą ir jėgas.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija

47 views
bookmark icon