Sumani specializacija – strategija, kaip žinias paversti pinigais

2013 m.


Pasaulis kasdien keičiasi. Šiandien priimami sprendimai lemia, kaip gyvensime ne tik rytoj, bet ir po dešimties ar šimto metų. Globalizacijos skatinamas didžiulis pokyčių tempas reikalauja sumanių sprendimų. Mokslo žinių indėlis visada buvo svarbus skatinant pasaulio pažangą. Šiandien laimi tie, kurie spręsdami verslo, visuomenės, valstybių iššūkius geba sėkmingai panaudoti mokslo žinias, kurti inovacijas.

Sumani specializacija – siekis rasti strateginį Europos ir kiekvienos šalies bei regiono sutarimą, kaip, pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, argumentuotai paskirstant investicijas ir finansinę paramą didžiausią potencialą turintiems mokslo ir verslo projektams, galima skatinti šalies ekonomiką ir didinti konkurencingumą.

Planuojant Europos Sąjungos biudžetą ekonominio nuosmukio akivaizdoje reikia rasti stiprių argumentų, kodėl reikia investuoti į MTEP ir inovacijas, kai šių investicijų rezultatas yra sunkiai apčiuopiamas, kaip, tarkime, investicijos į kelius ar statybas, o jų poveikį ne taip lengva nustatyti.

Sumani specializacija. Kas tai?

Besidomintieji Europos Sąjungos politika artėjant naujam finansinio programavimo etapui (2014–2020 m.) ne kartą girdėjo kartojant neįprastą žodžių derinį – sumani specializacija. Iš tiesų šiai idėjai jau daugiau nei pusė amžiaus, tačiau tik dabar ši mintis tikrai virsta kūnu. Visos Europos Sąjungos šalys artėjant 2014 m. rengia savo sumanios specializacijos strategijas. Tai ex-ante  sąlyga planuojant paramą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) bei inovacijoms.

Sumanios specializacijos strategija – dalis Europos ekonomikos pertvarkymo darbotvarkės. Ji turi būti rengiama atsižvelgiant į Europos pažangai ir konkurencingumui didinti skirtas priemones: strategiją „Europa 2020“, programas „Horizontas 2020“,  „Inovacijų sąjunga“ ir kitas.

Tačiau ką reiškia šis terminas? Pati sąvoka „sumani specializacija“ sufleruoja, kad Europa turi specializuotis ir kad šis procesas negali būti atsitiktinis. Anglakalbiai ekspertai pastebi, kad „Smart specialisation“ gali būti ne tik verčiamas pažodžiui, bet ir iššifruojamas kaip akronimas: S – specific (tikslu), M – measurable (pamatuojama), A – aligned (suderinta), R – realistic (realu), T – timed (apibrėžta laike).

Būtent tokių bendrų veiksmų, sutelkdama politinę paramą ir investicijas į prioritetus ir žiniomis grįstus plėtros poreikius, turi imtis Europa, norėdama sustiprinti savo pozicijas pasaulio rinkose. Juk savo plotu ji užima tik vieną penkioliktąją pasaulio teritorijos dalį,  jos gyventojų skaičius sparčiai mažėja, tad norint sėkmingai išbristi iš ekonominės krizės, stiprinti socialinę gerovę ir būti konkurencingiems, reikia suvienyti jėgas mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimui siekiant spręsti mums aktualias problemas.

Europos Komisija, pakvietusi visas ES nares parengti savo sumanios specializacijos strategijas, nurodė, kad kiekviena šalis ar regionas turi įvardyti savo iššūkius, turimas šalies stiprybes, konkurencinius pranašumus bei kompetencijos potencialą ir ieškoti sutarimo, kokie bus jos prioritetai. Ar žinote, kurioje srityje dirba gabiausi šalies mokslininkai? Kur koncentruojasi didžiausios verslo pajėgos? Ar mokslininkai ir verslininkai, atstovaudami skirtingiems pasauliams, randa būdų bendradarbiauti? Kur slypi didžiausias potencialas, leisiantis žinias paversti pinigais? Į šiuos klausimus rengiant Sumanios specializacijos strategiją reikės atsakyti.

Kalbant apie mokslą, verslą ir viešąjį sektorių, sumani specializacija bus kaip tiltas, sujungiantis šiuos tris vis dar tolimus krantus. Mokslininkų darbas – atlikti mokslinius tyrimus, kurti žinias, išradimus, naujas technologijas. Tuo tarpu verslininkai ne visada žino, ką jiems gali pasiūlyti mokslas, kokiose srityse dabar daroma didžiausia pažanga ir kur jiems būtų naudingiausia skirti savo investicijas, siekiant didesnio pelno. Sumanios specializacijos rengimo procesas turi sukurti pagrindą šių skirtingų bendruomenių dialogui, kuriose srityse galima atrasti mokslo ir verslo bendradarbiavimo sąlyčių valstybei, visuomenei, verslui svarbioms problemoms spręsti.

Viešasis sektorius sumanios specializacijos procese dalyvauja ne tik kaip tarpininkas, padedantis atrasti geriausių mokslo ir verslo bendradarbiavimo galimybių. Viešajam sektoriui taip pat reikia naujų žinių, inovacijų, kurias pritaikius būtų galima spręsti įvairius Lietuvoje kylančius iššūkius.

Susipažinkime iš arčiau… su savimi

Didžiojoje Europos Sąjungos dalyje sumanios specializacijos strategijų rengimas dar tik įsibėgėja. Tačiau kai kurie Europos regionai jau yra gerokai pažengę sumanios specializacijos paieškos keliu. Pavyzdžiui, Balearų salose, ilgametes turizmo, atostogų tradicijas puoselėjančiame regione, svarbiausias prioritetas, žinoma, yra turizmas. Būtent į šią iš pirmo žvilgsnio su moksliniais tyrimais ir inovacijomis mažai susijusią sritį kreipiamas didžiausias dėmesys. Galbūt mokslininkai gali pasiūlyti turistams patogesnę susisiekimo sistemą, jų tyrimai gali būti naudingi tobulinant maisto pramonę, kuriant naujas pramogas, diegiant informacines technologijas į turizmo sektorių? Visi moksliniai tyrimai čia atliekami ir inovacijos taikomos pirmiausia galvojant, kuo tai padės salų turizmui, kuriančiam didžiausią bendrojo vidaus produkto dalį, įdarbinančiam  daugiausiai salų gyventojų.

Markės regionas Italijoje taip pat turi aiškią specializacijos kryptį. Visi gerai žino, kad didžiausias jų pranašumas… batai. Ir nors siūlant apavą klientams pasaulyje jiems tenka varžytis su tokiomis galingomis konkurentėmis kaip, pavyzdžiui, Kinija, kažin ar kas drįstų ginčytis dėl itališkų batų kokybės. Batų gamybai tobulinti pasitelkiamos odos apdirbimo, informacinės technologijos, dizainas ir daugelis kitų mokslo ir technologijų krypčių.

Regionai, kurie neturi tokių aiškių istoriškai susiklosčiusių pranašumų, gali pasinaudoti bendradarbiavimo su kitomis šalimis galimybėmis. Pavyzdžiui, Slovėnija, nors pati negamina savo automobilių (išskyrus pernai pasirodžiusį eksperimentinį „Tushek Renovatio“), siūlo jų dalis ar surinkimo paslaugas kone visiems Europoje ir ne tik esantiems automobilių gamintojams. Tad, jei vairuojate, pavyzdžiui, prancūzišką „Renault“, gali būti, kad jis buvo pagamintas būtent Slovėnijoje. Krizės metais ši šalis patyrė   sunkumų, nes kylant elektros energijos ir darbo sąnaudoms, dalis gamintojų grasino nutraukti bendradarbiavimą ir ieškoti pigesnių alternatyvų, bet galbūt mokslas ir inovacijos gali padėti rasti visiems naudingą sprendimą.

Lietuva dar nenusprendusi, kokia bus jos sumani specializacija. Svarbiausia, kad šis sprendimas būtų priimtas konsensuso pagrindu, įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis. Šį sudėtingą procesą koordinuoja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, kuriam talkina šiam tikslui suburta Tarptautinė nepriklausomų ekspertų grupė.

Dar viena strategija?

Pristatant Sumanios specializacijos strategijos idėją neretai tenka susidurti su skeptiška reakcija. Kam mums reikalinga dar viena strategija, jei neįgyvendinome kitų, jau anksčiau sukurtų? Tačiau Sumanios specializacijos strategija nepanaikina nei Europos ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“, nei mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020“ ar bet kurios kitos. Atvirkščiai – sumani specializacija bus įrankis, padėsiantis greičiau ir efektyviau pasiekti numatytus tikslus.

Europos Komisija, nuspręsdama, kad sumani specializacija bus laikoma būtina išankstine sąlyga Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, kaip vieną iš reikalavimų pabrėžė, kad ją rengiant turi būti išnagrinėti visi iki tol parengti dokumentai, strategijos ar analizės. Kaip savo sumanią specializaciją galime pasirinkti bet ką – tačiau turime turėti argumentų, kodėl pasirinkome vieną ar kitą sprendimą. Tad ją rengti bus naudinga pirmiausia mums patiems – taip galėsime ne tik gauti paramą perspektyviems mokslo ir verslo projektams, bet ir patys geriau žinosime, kuo esame stiprūs ir kaip galime tuo pasinaudoti.

222 views
bookmark icon