Europos Komisijos atstovė: „Daugelyje Europos šalių švietimo sistemos efektyvumas tebėra spręstinas uždavinys“

2019 m. liepa


Viena svarbiausių,  nerimą keliančių problemų šiuolaikinėje visuomenėje yra iššūkiai švietimo sistemoje. Daugelio pasaulio valstybių švietimo sistemos šiandien yra ant slenksčio: atsigręžus – tradicinis požiūris į ugdymą, priešakyje – progresyvus, iš pagrindų sistemą keičiantis požiūris, kartu sąlygojantis ir naujus iššūkius. Apie problemas, su kuriomis švietimo srityje susiduria Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, bei galimybes jas spręsti kalbamės su Europos Komisijos atstove, Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos (PSRT) švietimo grupės vadove Patricia Perez-Gomez.

– Švietimo iššūkiai kelia diskusijas daugelyje pasaulio šalių. Lietuvos švietimo sistema nuolat reformuojama ar keičiama mažesnėmis apimtimis. Kokį matote platesnį vaizdą? Kaip į švietimo iššūkius reaguoja Europos Sąjungos institucijos?

–  Per pastarąjį dešimtmetį, valstybėms narėms supratus, koks reikšmingas vaidmuo tenka švietimui, siekiant tvaraus augimo ir socialinės įtraukties didinimo, švietimo klausimas ES institucijų politinėje darbotvarkėje įgavo naują svarbą. 2008 m. ekonomikos krizė sukėlė nemažai abejonių dėl švietimo įstaigų sistemų pajėgumo pritraukti ir išlaikyti jaunimą. Spartus kvalifikuotų asmenų nedarbo augimas taip pat atskleidė, kad švietimo programos nesuteikė Europos jaunimui įgūdžių, reikalingų, siekiant prisitaikyti prie gamybos, paslaugų ir technologijų pokyčių, bei leidžiančių greitai reaguoti į pokyčius ekonomikoje. Formuojant Europos darbotvarkę 2020 m. švietimas įtrauktas į ES politikos prioritetų eilutę ir valstybėms narėms numatoma teikti pagalbinį tam tikrų gairių ir priemonių rinkinį, siekiant skatinti ir remti jų švietimo sistemų modernizavimą.

Kiekviena ES šalis pati valdo savo švietimo sistemą, o ES institucijoms tenka daugiau pagalbinis vaidmuo. PSRT padeda šalims narėms bendradarbiauti ir stengiasi joms padėti tobulinti švietimo ir mokymo sistemas, teikiant finansinę ir techninę paramą įvairioms švietimo rėmimo iniciatyvoms. PSRT misija – šalims narėms padėti rengti ir vykdyti į tvarų augimą orientuotas administracines ir struktūrines reformas, mobilizuojant ES struktūrinius fondus ir technines žinias. Tiesa, PSRT veikia tik esant poreikiui – tai yra PSRT parama skiriama tik valstybėms narėms savanoriškai pateikus paraiškas, siekiant įgyvendinti nacionalinius prioritetus. Tad šių paraiškų analizė suteikia įžvalgų apie didžiausią susirūpinimą keliančias problemas Europoje.

– Galbūt galėtumėte pakomentuoti, su kokiomis problemomis švietime susiduria Europos Sąjunga?

Galima būtų išskirti kelias pagrindines problemines kryptis.

Politika, nukreipta į mokytojus. Daugelis ES šalių šiandien susiduria su mokytojų trūkumo problema. Mokytojų stinga tiek atokesnėse kaimo vietovėse, tiek kalbant apie specifinių dalykų (pavyzdžiui, STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) ir specialiojo ugdymo) mokymą. Profesijos patrauklumo stygius, senstanti mokytojų bendruomenė, didėjantis nebaigusių pedagogikos studijų ir baigusių, bet iš sektoriaus pasitraukusių specialistų skaičius – tai tik dalis kylančių iššūkių. Teikdamos paraiškas, kai kurios ES šalys akcentuoja nepakankamai gerą mokytojų pasirengimą ugdyti valstybės pažangai aktualius įgūdžius ir kompetencijas, tokius kaip skaitmeninis raštingumas, kritinis mąstymas, komunikabilumas, darbas komandoje ar problemų sprendimas. Ugdytini įgūdžiai neatsiejami nuo naujų ugdymo vertinimo metodų, kuriems taipogi dažnai stinga pasiruošimo. Siekiant tai spręsti, kai kurios ES šalys jau siūlo naujas politikos kryptis ir reformas, susijusias su mokytoju pritraukimu, parengimu ir karjera.

Ugdymo turinio reforma. Kai kurios ES šalys įgyvendina ugdymo turinio reformą, siekiant labiau atliepti kintančios ekonomikos poreikius ir labiau koncentruotis į horizontalius (tarpdisciplininius) ir minkštuosius įgūdžius. Norint įgyvendinti ugdymo turinio reformą, vienu svarbiausių uždavinių tampa tinkamai parengti mokytojus – apmokyti naudotis naujomis pedagoginėmis priemonėmis ir metodais, skirtomis ugdyti naujus įgūdžius ir kompetencijas, taip pat suteikti žinių, kaip vertinti mokinius pagal jų mokymosi rezultatus.

Įtrauktis į švietimą. Keletas ES šalių inicijavo sudėtingas švietimo sistemos reformas, skatinančias mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, integraciją į bendrojo lavinimo sistemą. Taip pat ir tokias, kurios skatina ieškoti galimybių, kaip užpildyti švietimo sistemoje esančias spragas, susijusias su nepalankia mokinių socialine ir ekonomine padėtimi. Tokioms švietimo sistemos reformoms dažnai turi būti sudarytos teisinės prielaidos, tačiau reikia ir tvirto socialinio sutarimo bei gero finansinių ir žmogiškųjų resursų planavimo.

Skaitmeniniai įgūdžiai. Daugeliui susirūpinimą kelia skaitmeninių įgūdžių tiek mokymo, tiek mokymosi procese klausimas. Kartu tai siejasi ir su mokymo įstaigų aprūpinimu reikalingais techniniais įrenginiais bei ugdymo turinio atitiktimi naujiems poreikiams. Pastebėtinas daugelio ES šalių švietimo sistemos formuotojų siekis žengti koja kojon su inovacijomis ir noras atnaujinti ugdymo turinį, suteikiant studentams reikalingus skaitmeninius įgūdžius. Tinkamas mokytojų parengimas taip pat tampa prioritetu.

Profesinio mokymo kokybė. Profesinis mokymas vis dar dažnai yra nepakankamai vertinamas ir yra suprantamas kaip antras pasirinkimas (šalia aukštosios mokyklos) arba kaip šansas likti švietimo sistemoje tiems, kurių mokymosi rezultatai bendrojo ugdymo mokykloje buvo prastesni. Visgi įrodyta, kad profesinėse mokyklose suformuojami aktualūs įgūdžiai suteikia asmenims galimybę patekti į darbo rinką ar užsiimti savarankiška veikla. Aktualus ir kokybiškas profesinis mokymas taip pat prisideda prie įgūdžių atitikties darbo rinkos poreikiams didinimo, tačiau pastaruoju metu darbdaviai vis labiau akcentuoja, kad profesinio mokymo sistemoje formuojami įgūdžiai dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių. Todėl dauguma ES šalių savo profesinio mokymo sistemą stengiasi grįsti Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EQAVET) principais. Taip pat skatinamas aktyvesnis darbdavių įsitraukimas į profesinio mokymo programų formavimą.

Suaugusiųjų švietimas. Suaugusiųjų dalyvavimas mokymo sistemoje globaliu mastu išlieka žemas. Ypač didelį nerimą kelia pasyvus žemos kvalifikacijos darbuotojų dalyvavimas mokymo sistemoje. Duomenys rodo, kad žemos kvalifikacijos žmonės yra mažiausiai linkę patekti į tęstinio mokymo sistemą, nepaisant to, kad iš to gautų daugiausia naudos. Šie gyventojai dažnai pakliūva į „žemos kvalifikacijos spąstus“ – neturi galimybių kilti karjeros laiptais, keisti statuso visuomenėje. Sparčiai besivystančios technologijos, keičiančios darbo rinką, ir ankstyvas iškritimas iš mokymo sistemos yra priežastys, kurios kai kuriose ES šalyse lėmė endeminę situaciją, kai didelė dalis suaugusiųjų stokoja net pagrindinių įgūdžių, tokių kaip skaitymas, rašymas, skaičiavimas ar skaitmeninis raštingumas.

Pašnekovės nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.

55 views
bookmark icon