M. Misiūnas. Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas: kas laukia kolegijų?

2017 m. gruodis


Situacija, kurią šiuo metu matome universitetų sektoriuje yra pakankamai sudėtinga. Su ja neišvengiamai susijusi ir padėtis kolegijų sektoriuje. Tai yra ypač aktualu Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, taip pat Kauno ir Vilniaus miestams. Kolegijų sektorius, ypatingai didžiuosiuose miestuose – tiek Vilniuje, tiek Kaune skųstis negali: stojančiųjų yra, paklausa auga. Tačiau, žvelgiant į ateitį, manau, kad visgi reikėtų sutelkti pajėgas. Artimiausiu metu Kaune galėtų veikti Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija ir, galbūt, Miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, kurios profilį galima būtų išplėsti, perkeliant Kauno kolegijoje esančias agro specialybes į Miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją arba sujungiant šias institucijas. Tokiu būdu būtų formuojamos Žemės ir miškininkystės ūkio sektoriaus aukštojo mokslo 5-to, 6-to, o ateityje ir 7-to lygmens studijos.

Kaune taip pat galėtų būti koncentruojamos inžinerinės krypties studijos. Kauno kolegijos technologijos fakultete studijuoja beveik 2000 studentų. Jame realizuojamos įvairiausios – informacinių technologijų, medijų, maisto baldų pramonės, studijų programos. Akivaizdu, kad tokie specialistai yra reikalingi. Įdomu tai, kad universitetai kryptingai neberuošia specialistų baldų pramonei. Manau, labai svarbu, kad ūkio šakos ir sektoriai turėtų specialistų rengimo centrus. Jie galėtų veikti bendradarbiaujant profesinio mokymo, kolegijų ir universitetų bendruomenėms. Kauno kolegijos atveju mes galime būti inžinierių/technologų rengimo bazė maisto, elektronikos, IT, baldų, medijų  ūkio sektoriams. Susijungus kolegijoms, taip pat ir statybos, kelių priežiūros, automobilizmo  ir kitų specialybių, susijusių su inžinerija. Realizuojame ir sveikatos mokslų studijų programas, kurios šiuo metu ypatingai patrauklios ir aktualios, nepamirštant ir menų bei vadybos krypčių. Tad akivaizdu, kad galima būtų suformuoti konkurencingą instituciją, kuri atitiktų university of applied sciencespavadinimą ir turinį. Šie žingsniai reikalingi tam, kad pasiektume europinį lygmenį kaip lygiaverčiai ir stiprūs partneriai. Dabar esame pakankamai žinomi  ir tarptautinėje erdvėje būdami Europinio UASnet tinklo (University of applied science), kuris jungia pažangiausių šalių institucijas, nariais.

Integracijos kelias Europoje išbandytas jau seniai. Palaipsniui judėjome iš aukštesniosios mokyklos į kolegiją, o dabar turime prielaidas teigti, kad galime pažangiausių šalių pavyzdžiu siekti ir aukštesnio lygmens studijų. Todėl būtina įstatymu įteisinti profesinės magistrantūros studijas kolegijose. 5-ojo lygmens studijų atsiradimas kolegijose taip pat aktualus įvairiems ūkio sektoriams. Išsiplėtus programų ir lygių spektrui, kolegijos tampa labai patrauklios darbo rinkai regioniniu masteliu, nes gali pasiūlyti platų spektrą darbo rinkai reikalingų specialistų.

38 views
bookmark icon