Lietuvos sumanios specializacijos rengimas

2013 m.


Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, naujam 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiui įsipareigojo parengti savo Sumanios specializacijos strategiją. Tai yra išankstinė būtina Europos Komisijos iškelta sąlyga, kitaip dar žinoma kaip ex-ante, norint naudotis Struktūrinių fondų teikiamomis finansinėmis investicijomis į šalies mokslo veiklų plėtrą. Žvelgiant į Sumanią specializaciją iš regioninės inovacijų politikos perspektyvos – Lietuva yra regionas, todėl tai yra visos šalies galimybė įvertinti savo turimą potencialą ir jo panaudojimo galimybes. Diskusijų ir konsensuso pagrindu parengta Sumanios specializacijos strategija turės didelę įtaką Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimo perspektyvai bei šalies konkurencingumui Europoje ir pasaulyje. Siekiant kuo tikslingiau, naudingiau ir efektyviau panaudoti struktūrinių fondų investicijas, strategija rengiama įvertinant šalies mokslo ir verslo bendradarbiavimo galimybes

atremti kylančius tarptautinius ir nacionalinius iššūkius. Bendru Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų sutarimu Lietuvoje Sumanios specializacijos strategijos parengimą koordinuoja biudžetinė įstaiga Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). Atsižvelgiant į Sumanios specializacijos strategijos rengimo rekomendacijas, kurias visoms Europos Sąjungos šalims pateikė Europos Komisija, MOSTA buvo pasirinkta neatsitiktinai. Iškeltos užduotys glaudžiai susijusios su centro vykdomomis veiklomis:

  • organizuoti ir vykdyti mokslo ir studijų sistemos stebėseną;
  • atlikti statistinių rodiklių lyginamąją analizę (pagal tarptautinius ir nacionalinius klasifikatorius);
  • analizuoti mokslo ir studijų sistemos būklę Lietuvos ir tarptautiniame mokslo, studijų ir inovacijų sistemų kontekste;
  • dalyvauti formuojant ir įgyvendinant mokslo, studijų ir inovacijų politiką, atsižvelgiant į valstybės poreikius ir tarptautinį kontekstą;
  • teikti siūlymus dėl tarptautinius standartus atitinkančios mokslinių tyrimų ir studijų statistikos metodikos rengimo ir įgyvendinimo Lietuvoje.

Lietuvos sumanios specializacijos rengimo pagrindu atnaujinta Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 dieną. Atnaujinta koncepcija numato:

  • skatinti Lietuvoje inovatyvų aukštųjų technologijų verslą ir sudaryti sąlygas konkurencingai ekonomikai;
  • identifikuoti šalies MTEP, studijų ir inovacijų prioritetinės raidos kryptis ir išskirti konkrečius jų prioritetus, susijusius su MTEP potencialu;
  • įgyvendinti jungtinius mokslo ir verslo projektus, skirtus prioritetinių krypčių ir jų konkrečių prioritetų plėtrai.

Koncepcijoje įtvirtinti tikslai Lietuvos sumanią specializaciją apibūdina kaip prioritetinių raidos krypčių ir konkrečių prioritetų identifikavimą bei jų realizavimą per jungtinius mokslo ir verslo projektus.  Įgyvendindama šią užduotį MOSTA vadovaujasi siekiu į Sumanios specializacijos strategijos rengimo procesą įtraukti kuo daugiau suinteresuotųjų šalių. Tai nėra vien tik Europos Komisijos rekomendacija – suinteresuotųjų šalių įsitraukimas leistų kartu kurti bendrą suderintą strategiją, todėl jos įgyvendintojai gali būti ir jos autoriai. Atkreiptinas dėmesys, kad sumani specializacija remiasi dėmesiu mokslo ir ūkio veiklų rezultatams, o ne buvusiam išlaidų pasiskirstymui pagal mokslo sritis ar kryptis ir ūkio sektorius. Iki šiol finansuoti prioritetai išlieka svarbūs ir turi būti užtikrintas jų tęstinumas, tačiau tai nėra vienintelė tąsos sąlyga. Rengiant Sumanios specializacijos strategiją, kurios oficialus Lietuvos atstovas yra MOSTA, kuruojamą Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro, sutariama, kad prioritetais neturėtų būti laikomos mokslo kryptys ar ūkio sektoriai. Tai greičiau yra tarpkryptinis ir tarpsektorinis darinys, turintis visuomenei reikšmingą paskirtį. Svarbu paminėti, jog sumani specializacija siekia tematinės koncentracijos per kompetencijų sutelkimą ties bendrais uždaviniais. Rengdamos savo strategijas valstybės turi atsižvelgti į nacionalinių mokslinės infrastruktūros kelrodžių brėžiamas gaires ir į ESFRI (angl. European Strategy Forum on Research Infrastructures) mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategines nuostatas.

Sumanios specializacijos strategijos rengimas Lietuvoje įgyvendinamas pasitelkus Tarptautinę nepriklausomų ekspertų grupę (TNEG). Bendra valdymo schema atrodo taip:

TNEG sudaro 12 Lietuvos ir užsienio ekspertų, ji buvo sukurta atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių pasiūlymus ir rekomendacijas. Grupėje stengtasi derinti analitinius įgūdžius, platų strateginį mąstymą, panašią darbo patirtį ir kitų užsienio šalių gerąją praktiką. TNEG talkina analitinė grupė. Jos uždaviniai:

  1. Parengti Lietuvos MTEP ir inovacijų prioritetinių raidos krypčių ir jų konkrečių prioritetų identifikavimo metodiką;
  2. Taikant parengtą metodiką, remiantis atliktais tyrimais ir užtikrinant suinteresuotųjų šalių konsensusą, identifikuoti Lietuvos MTEP ir inovacijų prioritetines raidos kryptis ir konkrečius prioritetus;
  3. Pateikti siūlymus ir politikos rekomendacijas dėl Lietuvos sumanios specializacijos įgyvendinimo;
  4. Pateikti siūlymus dėl stebėsenos sistemos Lietuvos sumaniai specializacijai įgyvendinti pagal išskirtas Lietuvos MTEP ir inovacijų prioritetines raidos kryptis ir prioritetus;
  5. Parengti reikiamą medžiagą Europos Komisijos organizuojamam Lietuvos sumanios specializacijos strategijos rengimui vertinti.

TNEG moderuoja ekspertų diskusijų grupes, kurios stengiasi į procesą įtraukti suinteresuotąsias šalis. Šiose diskusijų grupėse priimami sprendimai formuojami konsensuso pagrindu, atsižvelgiant į TNEG rengiamą analitinę diskusijų medžiagą. Tikėtina, kad šių grupių pagrindu trečiajame Lietuvos sumanios specializacijos rengimo etape bus suformuoti realūs ir įgyvendinami jungtiniai verslo ir mokslo projektai. Pagrindinis proceso valdymo branduolys, kaip numato atnaujinta Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, yra Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko vadovaujama Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginė taryba. Kol ši taryba nepradėjo savo veiklos,  valdymo komiteto funkcijas atlieka Valdymo grupė, kurią sudaro atstovai iš Švietimo ir mokslo, Ūkio ir Finansų ministerijų, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros bei kitų suinteresuotų ministerijų ir institucijų.

Kaip rengiama Lietuvos sumani specializacija, pavaizduota toliau pateikiamoje schemoje. Tai yra daugiau nei metus trunkantis procesas, kurio metu bus pateikti įvairūs tarpiniai ir galutiniai rezultatai. Per pirmąjį etapą, iki gegužės pabaigos, planuojama pateikti siūlymus dėl Prioritetinių raidos krypčių. Šiuos siūlymus turi svarstyti ir aprobuoti Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginė taryba. Taryba teikia Prioritetines raidos kryptis tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pirmasis etapas taip pat pateiks tarpinius rezultatus, kuriais remiantis nustatomos Prioritetinės raidos kryptys, tai yra ūkio ir mokslo stiprybių ir potencialo analizė, globalių ir nacionalinių iššūkių analizė, plataus masto nacionalinė apklausa. Per antrąjį etapą kiekvienoje iš patvirtintų Prioritetinių raidos krypčių bus atliekamos gilesnės analizės, tendencijų įžvalgos ir prognozės, rengiamos tolesnės suinteresuotųjų šalių diskusijos. Tai leis kiekvienoje iš Prioritetinių raidos krypčių identifikuoti konkrečius prioritetus, kuriuos taip pat tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Planuojama, kad antrasis etapas turėtų būti įgyvendintas iki 2013 m. pabaigos. Trečiajame Lietuvos sumanios specializacijos rengimo etape bus rengiami prioritetų įgyvendinimo kelrodžiai ir siūlymai Prioritetų įgyvendinimo programai. Tikėtina, kad remiantis tolesnėmis tematinėmis ekspertinėmis diskusijomis bus galima suformuoti siūlymus dėl jungtinių verslo ir mokslo projektų, kurie būtų pagrindinis instrumentas įgyvendinant prioritetus.

164 views
bookmark icon