L. Kadys. Ateities profesinio mokymo mantra: rinkos poreikių atliepimas, kokybė ir prieinamumas

2018 m. gruodis


Šimtaprocentinio kompetencijų pasiūlos ir paklausos balanso pasiekti neįmanoma, tačiau, vienareikšmiškai, turime dėti pastangas, artėjant link to. O prognozuoti, kokių darbų reikės 2030 m., galime tik fragmentiškai. Todėl ypatingai svarbu, sudaryti tinkamas sąlygas įgyti naują ar papildomą profesiją visų kategorijų žmonėms. Kol kas, pasak Ūkio plėtros departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjo Lino Kadžio, Lietuvoje tai yra silpnoji profesinio mokymo vieta. Norint spėti kartu su konceptualiais ir technologiniais pokyčiais darbo rinkoje, ateities uždaviniai profesiniame mokyme turi būti pradėti įgyvendinti jau šiandien.

Profesinis mokymas nepelnytai lieka mažiau populiarus nei aukštasis mokslas

Vienas iš profesinio mokymo tematikos pjūvių, apie kuriuos vertėtų kalbėti, yra planavimas. L. Kadys pastebi, kad būtent planavimo stadijoje vis dar nemažai klystame. Visų pirma, jo teigimu, turėtų kisti skirtingų švietimo sistemos pakopų proporcija.

„Siekiamybė yra keisti proporciją – didinti priėmimą į profesinį mokymą, mažinti – į aukštąsias mokyklas. Kol kas stinga aiškesnio balanso tarp mokymo vietų skirtingose švietimo sistemos pakopose pasiūlos. Niekada nepasieksime geresnių profesinio mokymo rezultatų, jei aukštasis mokslas dominuos. Didelė profesinio mokymo konkurencija su aukštuoju mokslu ir lemia mažus besimokančiųjų profesinėse mokyklose skaičius“, – komentuoja vedėjas.

Planavimas yra racionalus tiek, kiek remiamasi duomenimis ir stebėsenos mechanizmais, todėl, anot L. Kadžio, į pastaruosius yra dedama daug vilčių, norint priimti tinkamus ir tarpusavyje subalansuotus sprendimus aukštojo mokslo ir profesinio mokymo politikose.

Darbdavių poreikius transformuos į švietimo programas

Ne mažiau negu planavimas yra svarbus ir profesinio mokymo turinys. O profesinio mokymo turinys, L. Kadžio manymu, turėtų būti toks, kokio tikisi darbdaviai.

„Aukštasis mokslas gali sau leisti pasakyti, kad besimokančius ruošia ne darbo rinkai. Profesinė mokykla sau to leisti negali. Profesinė mokykla ruošia žmones būtent darbo rinkai. Profesinės mokyklos absolventai turi mokėti dirbti nuo pat pirmos dienos. Kaip užtikrinti, kad baigusieji profesines mokyklas turėtų visas darbdaviui reikalingas kompetencijas? To siekiant yra diegiami nauji bendradarbiavimo su darbdaviais mechanizmai. Šiuo metu yra bandoma įveiklinti sektorinius profesinius komitetus, kurių paskirtis bus parengti profesinius standartus. Tai naujas formatas, kuris leis darbdaviams ištransliuoti savo poreikius ir paversti tai kvalifikacijų aprašais švietimo programose“, – dėsto Ūkio plėtros departamento atstovas.

Didesnį dėmesį skatina sutelkti į tęstinį profesinį mokymą

Dar vienas raktinis žodis, kalbant apie profesinį mokymą, yra lankstumas. Vis dažniau pasigirsta nuomonės, kad modelis, kai pirminiame mokyme yra rengiami mokiniai su plačia kvalifikacija, su kuria gyvena visą gyvenimą, nebeatitinka ketvirtosios pramonės revoliucijos dėsnių. Kaip garas ir elektra pakeitė pasaulį, kaip internetas modernizavo ir globalizavo verslą, taip šiandien verslo pasaulį keičia duomenys, robotizacija ir dirbtinis intelektas. Užuot gyvenus senoje paradigmoje, L. Kadys pataria labiau susikoncentruoti į tęstinį mokymą, ieškoti naujų mokymo modelių.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija, su išmaniųjų ir autonominių sistemų pagalba, į naują lygmenį kilsteli automatizacijos procesus. Naujosios technologijos, gebėdamos tarpusavyje bendrauti, šiandien jau geba priimti sprendimus be žmogaus įsikišimo. Automatizacija pirmiausia šalina tas darbo vietas, kurioms yra reikalingos vidutinės kompetencijos. Automatizavus jų darbą, šiems žmonėms reikės įgyti kitas kompetencijas – aukštesnes arba kitos srities. Tam turi atsirasti dirbančiam žmogui pritaikyta mokymo ar perkvalifikavimo sistema. Šiandien tokios galimybės tebėra labai ribotos“, – mano L. Kadys.

Visgi vedėjas pastebi, kad šią problemą turėtų spręsti modulinės profesinio mokymo programos. Skirtingai nei anksčiau, kai vienu metu buvo mokoma keletas dalykų, modulinėse programose moksleiviai nesiblaško, vienu metu mokosi tik vieno dalyko ir tik jį baigę eina prie kitų. Galimybė pasirinkti konkretų modulį ir per palyginti trumpą laiką įgyti reikiamą kompetenciją ypač paranki norintiems persikvalifikuoti.

„Modulinių programų idėją labai palaikau, tačiau viskas priklausys nuo jų turinio kokybės ir darbdavių įtraukimo. Vien tik raktiniai žodžiai „modulinė programa“ problemos neišspręs“, – pastebi L. Kadys.

Geriausia, kai tuo pat metu – ir mokosi, ir dirba

Kokybė profesiniame mokyme neatsiejama nuo galimybių įgyti praktinių įgūdžių konkrečioje darbo vietoje. Tai bandoma stiprinti pameistrystės programa.

„Mokyti profesinėse mokyklose jau mokame, tačiau praktinė pusė neretai lieka silpnoji. Jau eilę metų bandome tai spręsti, diegiame pameistrystę, tačiau kol kas šis formatas sunkiai prigyja. Vos 1,7 proc. visų besimokančių turi du statusus – ir mokosi, ir dirba pameistriu. Tačiau ar mes viską padarėme, kad tai veiktų?“, – perklausia pašnekovas.

L. Kadys pasakoja, kad šiuo metu Ūkio ministerija planuoja pradėti veiklas, kurios padėtų populiarinti pameistrystę ir palengvintų įmonių įsitraukimą.

„Pameistrystė be meistrų – įmonių – neįmanoma. O įmonės, kai susiduria su formalaus švietimo reikalavimais, neretai išsigąsta. Jos neturi pakankamai žinių ir informacijos, kaip organizuoti moksleiviams praktiką, kuri sąveikautų su profesinio mokymo reikalavimais. Bandysime joms padėti įveikti šį iššūkį, kursime įmonėms patrauklesnius mechanizmus“, – planais dalinasi L. Kadys.

Jei nesubalansuosime paklausos ir pasiūlos, gilinsime socialines problemas

Darbo rinkos poreikių atliepimo klausimas neatsiejamas nuo žmogiškojo kapitalo būklės šalyje. Tik užtikrinę paklausias kvalifikacijas, galėsime neieškoti resursų iš šalies. Dabar, panašu, kad situacija darosi paradoksali.

„Per pusę metų po studijų baigimo įsidarbina vos pusė profesinio mokymo absolventų. O specialistų darbo rinkoje trūksta. Tai reiškia ne ką kita, o tai, kad savus žmogiškuosius išteklius išnaudojame neefektyviai. Jei niekas nesikeis, ilgainiui kvalifikuotų darbuotojų stygiaus problemą turėsime spręsti imigracija. Vadinasi, turime keisti švietimo sistemą taip, kad ši kiek įmanoma labiau atitiktų darbdavių poreikius.

Beje, kuo mažiau reikės ieškoti žmonių iš už šalies ribų, tuo mažiau turėsime socialinių problemų. Juk žmogus, kuris turi kvalifikaciją, bet negali pagal ją susirasti darbo, yra socialinė problema. Negana to, kad švaistomi valstybės resursai, neefektyvi švietimo sistema kartu apgauna ir žmogaus lūkesčius“, – teigia vedėjas.

Profesinio mokymo vizija 2030-iesiems

Paklaustas apie profesinio mokymo viziją 2030-iesiems, L. Kadys skuba pabrėžti sistemos prisitaikymą prie rinkos dinamikos.

„Tikiuosi, kad ateityje profesinis mokymas bus lankstus ir nedelsiant atlieps kintančius darbo rinkos poreikius. Taip pat, kad bus lengvai prieinamas visų kategorijų žmonėms: ne tik mokiniams, bedarbiams ar sėdintiems kalėjime, bet lygiai taip pat – ir dirbantiems. Tikiuosi, kad profesinis mokymas ateityje bus kokybiškas, suteikiantis visas reikalingas kompetencijas ir kad darbdaviams nereikės permokyti ar papildomai mokyti“, – profesinio mokymo ateities viziją brėžia L. Kadys.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija

259 views
bookmark icon