K. Stankutė-Jaščemskienė. Norėtųsi, kad Lietuvos regionai labiau lauktų grįžtančiųjų

2018 m. rugsėjis


MOSTA pristatyta žmogiškųjų išteklių būklės apžvalga rodo, kad po 2008-ųjų ekonominės krizės lietuviai masiškai emigravo iš šalies. Štai 2010 m. Lietuvą paliko daugiau nei 64 tūkst. piliečių. Ekonomikai sustiprėjus, išvykstančiųjų skaičius, natūralu, ėmė mažėti. Vis dėlto tai truko neilgai – nuo 2014 m. vėl buvo stebimas emigracijos mastų augimas. Tik pastaraisiais šių metų mėnesiais viešąją erdvę pasiekė pozityvios žinios: Statistikos departamento liepos mėnesio duomenimis, į Lietuvą atvykstančiųjų skaičius antrą mėnesį iš eilės viršijo emigruojančiųjų. Kaip bebūtų, emigracija išlieka viena opiausių šalies problemų, kurią spręsti telkiasi tiek valstybinės institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos ar privatūs asmenys.

Po visą pasaulį išsibarsčiusius profesionalus iš Lietuvos vienijančios organizacijos „Globalios Lietuvos lyderiai“ (GLL) vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė teigia, kad nors vieno sprendimo, galinčio padėti sugrąžinti išvykusius tautiečius, nėra, galima mėginti taikyti priemonių kompleksą.

„Išvykusių asmenų patirčių mozaika yra labai spalvinga: kalbame apie labai skirtingas emigravusių žmonių grupes, tad ir paskatos, galinčios padėti juos susigrąžinti, yra labai įvairios. Bendraujame tiek su profesionaliais globalios Lietuvos lyderiais, tiek su užsienyje studijuojančiais tautiečiais, tiek ir su nekvalifikuotą darbą dirbančiais asmenimis. Pastebime kelis aspektus, kurie yra svarbiausi svarstantiems grįžti į Lietuvą. Tai – karjeros galimybės Lietuvoje bei sąlygos vaikų integracijai naujoje aplinkoje“, – pastebėjimais dalinasi K. Stankutė-Jaščemskienė.

Emigravusių tautiečių šauklio vaidmens pirmiausia, pasak pašnekovės, galėtų aktyviau imtis žiniasklaida. „Džiugu, kad žiniasklaida vis daugiau rašo apie grįžtančius, padeda išgirsti jų įsitvirtinimo, verslo istorijas. Ypač vertingos yra sėkmingai grįžusių į šalies regionus istorijos, padedančios apsispręsti dvejojantiems tautiečiams“, – pažymi K. Stankutė-Jaščemskienė.

Vieningos grįžtamosios migracijos politikos šalyje kol kas visgi stinga. Tai, kad galimybė grįžti, veikti ir kurti yra neatsiejama nuo grėsmių, GLL vadovė iliustruoja keliomis istorijomis.

„Štai kad ir vienos šeimos, po septynerių–aštuonerių metų gyvenimo ir darbo užsienyje nusprendusios kartu su vaikais grįžti į gimtąją Ukmergę, situacija. Moteris, norėdama susirasti darbą Lietuvoje, keletui prekybos centrų išsiuntė savo gyvenimo aprašymą. Jos sukaupta patirtis darbdavius sudomino ir ji buvo pakviesta pasikalbėti. Kadangi skraidyti – brangu, ji pasiteiravo, ar būtų galimybė pirmą pokalbį suorganizuoti nuotoliniu būdu. Deja, tokia galimybė moteriai nebuvo sudaryta.

Kitas iliustratyvus pavyzdys – aštuonerius metus Airijoje gyvenusi pora, kuri pagaliau nusprendė atvykti į Varėną. Didžiausiu galvos skausmu jiems tapo gyvenamosios vietos paieška, kurią apsunkino itin maža būsto regione pasiūla. Toks atvejis nėra vienintelis – nuomoti siūlomų būstų pasiūla ir daugelyje kitų nedidelių Lietuvos miestų yra prasta. Problemos šaknys, ko gero, yra investicijų regionuose stoka – niekas netiki, kad nauji būstai bus paklausūs. O tai žmonėms, tokiems kaip minėtiems iš Airijos grįžusiems lietuviams, stipriai riboja pasirinkimo galimybes“, – dėsto GLL vadovė.

Akivaizdu viena – galima daug kalbėti apie tai, kaip laukiame išvykusių lietuvių, tačiau ne visada jiems yra sudaromos palankios sąlygos grįžti.

O regionams tai ypač aktualu. Ne vienas lietuvis, gyvenantis, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, dirbęs galbūt nekvalifikuotą darbą, bet sukaupęs nemažą kapitalą, įkūrė verslą.

„Tai žmonės, kuriuos mūsų regionai, mano manymu, turėtų vertinti kaip potencialius investuotojus. Jie nori grįžti ir kurti verslą. Taip jie, kaip smulkūs verslininkai, galėtų prisidėti prie regionų atgimimo. Vis dėlto kol kas, nesudarydami palankių sąlygų, daugelis regionų, galima sakyti, stabdo savo galimybę išlipti žmogiškųjų išteklių iš duobės, kurioje šiandien yra atsidūrę“, – sako K. Stankutė-Jaščemskienė.

39 views
bookmark icon