G. Kvietkauskas. Pokyčiai profesinio mokymo politikoje – tik pirmosios kregždės

2018 m. gruodis


Profesinis mokymas ilgą laiką buvo švietimo sistemos paribiuose. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas pastebi, kad profesinis mokymas – turbūt vienintelė švietimo pakopa, kuri per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo praktiškai nepaliesta įstatymų leidėjų rankos. LINPRA viceprezidentas neslepia džiugesio, kad uždelsti pakeitimai profesiniame mokyme pagaliau pradėti, tačiau kol kas, anot jo, tai tik pirmosios kregždės.

Švietimo sistemoje stinga balanso

Pradėdamas pokalbį, G. Kvietkauskas skuba pabrėžti – profesinio mokymo vertė visada buvo aktuali verslui. Visgi iki šiol profesinis mokymas, pasak LINPRA atstovo, neatliepė darbo rinkos poreikių – disbalansas bado akis.

„Kalbant apie inžinerinės pramonės įmones, jose kvalifikuotų darbuotojų ir inžinierių santykis yra penki su vienu – tai yra penkiems kvalifikuotiems darbuotojams vadovauja vienas inžinierius. O visa švietimo sistema jau ilgus metus, užuot ruošusi daugiau kvalifikuotos darbo jėgos, ugdo gerokai per didelį inžinierių skaičių. Dėl to susidaręs disbalansas iškreipia rinką ir daro labai neigiamą įtaką šalies ekonomikai. Darbdaviai negali priimti daug inžinierių, nes neturi užtektinai kvalifikuotų darbuotojų. Tad situacija paradoksali: studijas baigę inžinieriai turi tris pasirinkimus. Pirma, kai kuriems, žinoma, pasiseka užimti retą laisvą, specialybę atitinkančią darbo vietą. Tačiau įprastai studijas ką tik baigę inžinieriai neturi darbo patirties ir verslas į juos žiūri skeptiškai, sunkiai įsileidžia. Todėl, antra, neįsidarbinus pagal specialybę, jiems tenka paminti savo savivertę ir eiti dirbti žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Arba, trečia, jei savivertė neleidžia to daryti, o sociumas spaudžia, jie pasirenka išvykti dirbti į užsienį. Vadinasi, profesinio mokymo užmarštis netgi paskatina emigraciją“, – mano G. Kvietkauskas.

Įvertinus tai, LINPRA viceprezidentas siūlo ir toliau kelti stojimo kartelę į aukštąsias mokyklas, kad daugiau jaunuolių rinktųsi profesinį ugdymą.

Ruošia ne tuos, kurių reikia

G. Kvietkauskas atkreipia dėmesį, kad profesinės mokyklos ilgą laiką ruošė visai ne tuos specialistus, kurių reikia darbdaviams ir, apskritai, Lietuvos ekonomikai.

„Dabar eina tik antri metai, kai profesinėse mokyklose pradėta daugiau ruošti pramonės specialistų. Iki šiol profesinėse mokyklose kasmet paruoštų pramonės darbuotojų skaičius nesiekdavo dešimtadalio visų Lietuvos pramonėje dirbančių specialistų. Tuo metu, pavyzdžiui, Ukmergėje esanti profesinė mokykla kasmet paruošdavo daugiau negu šimtą verslo turizmo žmonių. O kiek yra viešbučių Ukmergėje? Nesant tokio pobūdžio darbo pasiūlos, paruošėme specialistus bergždžiai. O stiprioms gamybinėms įmonėms, įsikūrusioms Ukmergėje, užtektinai specialistų neparuošėme“, – pastebi LINPRA viceprezidentas.

Jo teigimu, didžiausia problema yra profesinio mokymo programų turinys ir neoptimalus profesinių mokyklų tinklas. Sektoriniais praktinio mokymo centrais tapusios mokyklos yra perspektyvios, jose yra daug geros, šiuolaikiškos įrangos praktiniam mokymuisi. O kai kurios mokyklos visgi neišnaudoja visų galimybių ir neveikia efektyviai – jų plotai dideli, jose diegiama brangi įranga, tačiau moksleivių, kurie ją išnaudotų, nėra pakankamai. Dėl šios priežasties reikalingas visų mokymo įstaigų tinklo optimizavimas.

Nors, pasak G. Kvietkausko, dėl pakoreguoto profesinio mokymo įstatymo kokybės galima diskutuoti, verta pasidžiaugti pokyčių pradžia.

Deda daug vilčių į pameistrystę

G. Kvietkauskas ragina profesines mokyklas aktyviau žengti pameistrystės organizavimo keliu.

„Tik batsiuvys gali išmokyti mokinį siūti batus. Tik suvirintojas gali išmokyti mokinį, kaip tinkamai suvirinti. Vedu link to, kad tik amato meistras gali išmokyti paties amato. Todėl aš labai viliuosi, kad pameistrystė ateityje sudarys bent 80 proc. profesinio mokymo. Tik pabrėšiu – tikra pameistrystė. Dabar dar dažnai pameistrystė klaidingai interpretuojama, tuomet netinkamai ir įgyvendinama.

Tikroji pameistrystė reiškia tokį mokymo būdą, kai mokiniai didžiąją laiko dalį mokosi ne profesinėse mokyklose, o pas meistrą – tai yra įmonėse. Profesinėms mokykloms turėtų būti palikta tik teorijos mokymo dalis. Tai ypač aktualu, ateinant ketvirtajai pramonės revoliucijai. Kaip žinia, pastaroji naikins daug darbo vietų, todėl konkurencingesnėmis šalimis taps būtent tos, kurios gebės greitai perkvalifikuoti savo žmogiškąjį kapitalą. Vadinasi, profesinis mokymas turi būti orientuotas ne tik į pirminį mokymą pameistrystės būdu, bet ir į žmonių, jau esančių darbo rinkoje, perkvalifikavimą“, – dėsto LINPRA viceprezidentas.

Mokymosi programos, jo teigimu, turi būti sukuriamos nedelsiant, vos tik atsiranda poreikis. Pavyzdžiui, Lietuvos miestuose kuriasi daug naujų gamybinių įmonių – kaip neseniai nutiko Kaune. Staiga pasiūloma daug darbo vietų, bet kas jas užims? G. Kvietkauskas mini, kad Kauno atveju mokytojo vaidmens imsis pačios įmonės. Visgi pašnekovas nemano, kad tai tinkamas modelis: „Mokymas – tai mokyklų pagrindinė funkcija. Įmonėms nebūdinga pačioms mokyti. Jos tikrai verčiau šią funkciją perleistų mokykloms. Net sumokėtų už tai“.

Chaosas politikoje neužtikrina tęstinumo

Paklaustas, kokias įžvelgia rizikas, siekiant naujosios profesinio mokymo politikos tikslų, G. Kvietkauskas visų pirma išskiria politinį nestabilumą.

„Didžiausią baimę kelia tęstinumo politikoje nebuvimas. Štai ir dabar, tai puikiai iliustruoja švietimo ministrės pakeitimas. Komanda jau suvokė reformas, pradėjo jas įgyvendinti, iki naujų metų turėjo priimti profesinių mokyklų finansavimo sistemos reformą, pameistrystės įgyvendinimo poįstatyminius aktus, bet dabar tai liko sustabdyta. Pasikeitus Švietimo ir mokslo ministerijos komandai, viskas gali būti pradėta daryti vėl nuo nulio. Naujai atėję žmonės, tikėtina, netęs ankstesnės politikos, ieškos kitų sprendimų, nes prieš tai buvę esą blogi. O galbūt ne viskas buvo blogai, tik tam tikri niuansai. Tokie politiniai pasikeitimai kelia chaosą visoje švietimo sistemoje“, – tvirtina LINPRA viceprezidentas.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.

265 views
bookmark icon