Europos Komisijos atstovė: „Lietuvos pedagogų prognozavimo modelis galėtų tapti pavyzdžiu kitoms ES šalims“

2019 m. liepa


Pasinaudojusi Europos Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos (SRRP) parama, Lietuva kryptingai ir drąsiai stoja prieš iššūkius, siekdama pagerinti savo švietimo kokybę ir modernizuoti sistemą. Taip teigė Europos Komisijos atstovė, SRRP švietimo grupės vadovė Patricia Perez-Gomez, paklausta apie Lietuvos pedagogų prognozavimo modelio rengimo patirtį. Pirmoje interviu dalyje pasakojusi apie ES šalių švietimo sistemų problemas, šįkart P. Perez-Gomez dalinasi ES šalių praktikomis, bandant struktūriniu lygmeniu spręsti švietimo sistemoje kylančius iššūkius.

– Pasidalinkite pedagogų poreikio planavimo gerosiomis praktikomis Europoje. Ar galime teigti, kad pedagogų poreikio prognozavimas įgauna vis svarbesnį vaidmenį?

– Praėjusių metų „Eurydice“ ataskaitoje „Mokytojo karjera Europoje: galimybės tapti mokytoju, karjeros raida ir parama“ nurodoma, kad daugelis Europos šalių susiduria su mokytojų ar kitų pedagoginių darbuotojų trūkumo problema. Kai kuriais atvejais ši problema kyla tik tam tikrų mokomųjų dalykų ar geografinių vietovių prasme. Kitose šalyse problema siejama su senstančia mokytojų bendruomene ar mokytojų pasitraukimu iš sektoriaus. Problemą dažnai gilina mokytojo profesijos ir karjeros nepatrauklumas. Be iššūkio pritraukti pakankamai jaunuolių į pedagogikos studijas, dideliu galvosūkiu valdžios institucijoms išlieka ir siekis užtikrinti, kad įstojusieji baigtų studijas ir, užuot pasirinkę alternatyvų karjeros kelią, dirbtų pagal įgytą mokytojo profesiją.

Nors ir rečiau, tačiau kai kurios Europos šalys susiduria ir su mokytojų pasiūlos pertekliaus problema, aktualia tam tikrose vietovėse ar kalbant apie tam tikrus mokomuosius dalykus.

ES šalių praktika rodo, kad siekiant iš anksto numatyti ir struktūriniu lygmeniu spręsti švietimo sistemoje kylančius iššūkius ypač pasitarnauja išankstinis mokytojų paklausos ir pasiūlos planavimas.

Mokytojų pasiūla ir paklausa yra vertinama daugelyje Europos šalių. Dauguma jų vykdo darbo rinkos stebėseną, pagal kurią tikrina mokytojų pasiūlos ir paklausos balansą, informuoja sprendimų priėmėjus. Taip elgiamasi Latvijoje, Vengrijoje ar Norvegijoje. Duomenys paprastai renkami ir apdorojami nacionaliniu lygmeniu. Tiesa, kai kuriose šalyse stebėsena organizuojama regiono ar vietovės lygmeniu. Pavyzdžiui, Vokietijos federalinės žemės duomenis renka atskirai, o juos įvertinusios nacionalinės institucijos reguliariai skelbia mokytojų pasiūlos ir paklausos skaičiavimo formulę.

Kol kas tik kelios ES valstybės narės sukūrė modelius, leidžiančius prognozuoti, pasirenkant skirtingus scenarijus. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, Lietuvoje ar Jungtinėje Karalystėje, jau atliekamas išankstinis pedagogų poreikio planavimas. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, toks planavimas dar tik pradedamas.

Dėka gerosios patirties, kuria per SRRP projektą (SRRP skiriama finansinė ir techninė parama valstybėms narėms, siekiant įgyvendinti nacionalinius prioritetus, neretai tarp kurių – ir švietimo sistemos modernizavimas – aut. pastaba) pasidalino Anglija ir Airija, Lietuva 2018 m. sukūrė sudėtingą pedagogų poreikio prognozavimo modelį.

– Pakomentuokite, kokia Jūsų darbo su Lietuvos institucijomis, įtrauktomis į pedagogų prognozavimo modelio rengimą, patirtis. Kokias pamokas dar turime išmokti?

Darbo pagal šį projektą patirtį Lietuvoje vertinu labai teigiamai. Išskirčiau kelias esmines sėkmingo darbo priežastis.

Pirma, nacionalinės valdžios institucijos turėjo užtektinai politinės valios spręsti šį klausimą, o tai savo ruožtu sudarė palankias sąlygas įvairioms institucijoms – nuo priimančių sprendimus (Vyriausybė) iki labiau techninių (MOSTA) – susitelkti. Nuo pat pradžių Lietuvos valdžios institucijos sutarė į modelio kūrimą įtraukti aukštojo mokslo įstaigas ir atsižvelgti į plačias diskusijas apie mokytojų rengimą ir apskritai mokytojų rengimo politiką. Žengti tokiu keliu buvo puikus pasirinkimas, ne tik užtikrinęs modelio sukūrimą, bet ir aktualizavęs platesnę diskusiją.

Antra, mums labai pasisekė, kad galėjome dirbti kartu su MOSTA komanda, pademonstravusia didelį profesionalumą, puikias technines kompetencijas ir atkaklų įsipareigojimą siekti projekto sėkmės. Mums pavyko sutelkti Anglijos Švietimo departamento techninę paramą ir MOSTA, rengiant statistinę priemonę.  Airijos ekspertės prisidėjo rengiant su viešąja politika susijusius aspektus bei kuriant scenarijus. Galiu patvirtinti, kad MOSTA komanda maksimaliai pasinaudojo suteikta parama ir parengė išskirtinai sudėtingą ir visapusišką priemonę. Šis pirmas bandymas kurti prognozavimo modelį galėtų tapti geriausios praktikos pavyzdžiu kitoms ES valstybėms narėms.

Kalbant apie būsimus iššūkius, norėtume paskatinti didinti suinteresuotųjų šalių, politikos formuotojų, aukštojo mokslo institucijų ir mokytojų asociacijų žinojimą modelio (prieinamo visiems) panaudojimo, formuojant politiką, klausimais.

Planuojant įvairius scenarijus ir numatant problemas, galimai susijusias su pokyčiais politikoje, reformomis, svarbu nepamiršti, kad prognozavimo modelis yra instrumentinio pobūdžio. Dažnai duomenys prognozavimo procese yra suvokiami kaip grėsmė status quo, kadangi jie esą diktuoja politinius sprendimus. Vis dėlto duomenys yra tik vienas iš sprendimo priėmimo elementų ir jie nepakeičia politinio dialogo. Priešingai – duomenys skaidrina politines konsultacijas ir atspindi demokratinius principus.

Pašnekovės nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.

297 views
bookmark icon