E. Sarkanas. Kokių aukštojo mokslo pertvarkos rezultatų tikisi studentai?

2017 m. gruodis


Nors Vyriausybė jau patvirtino nutarimą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo priemonių plano, nei akademinėje bendruomenėje, nei viešoje erdvėje netyla diskusijos, kaip turėtų vykti pertvarka. Nutarimui dėl universitetų pertvarkos keliaujant į Seimą, aktyviai aptariami  galimi jungimosi rezultatai: kokį efektą aukštųjų mokyklų jungimas turės jų darbuotojams, kaip aukštųjų mokyklų pertvarka paveiks regionų plėtrą, kaip efektyviausiai išnaudoti universitetų potencialą ir kelti mokslo ir studijų kokybę. Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka neišvengiamai palies ir studentus, tad apie tai, kokių vykstančios pertvarkos rezultatų tikimasi, kalbamės su Lietuvos studentų sąjungos prezidentu Eigirdu Sarkanu.

Universitetų optimizacijos procesas palies įvairias interesų grupes. Studentai yra ta grupė, kuri pertvarkos procesą pajus viena pirmųjų. Kaip manote, ar planuojant optimizavimo veiksmus studentams skiriama pakankamai dėmesio?

Mano manymu, studentai universitetų susijungimo procese vienareikšmiškai yra akcentuojami per mažai. Studentų balsas šiuo metu yra negirdimas, tiksliau, net nėra jo klausiama. Nors kalbama apie studijų kokybę, kuri yra pagrindinis konsolidacijos tikslas ir tam absoliučiai niekas neprieštarauja, tačiau dėmesio studentams mes pasigendame. Pavyzdžiui, kas nutiks studentams, kurių aukštąsias mokyklas panaikins, prijungs ar sujungs? Šiuo metu kalbama apie tai, kad studentams bus leista pabaigti studijas, tačiau procesas, kaip tai vyks nėra iki galo aiškus. Ir apskritai, ar kas nors klausia studentų sutikimo šiuo klausimu.

Prakalbote apie garantijas studentams, be jokios abejonės, viena pagrindinių garantijų yra valstybės ar pačios aukštosios mokyklos skiriamos stipendijos. Iš viešojoje erdvėje pasirodančios informacijos atrodo, kad studentų netenkina jiems šiuo metu skiriama parama. Kaip manote, kokio dydžio turėtų būti stipendija, kad galėtume teigti, jog šis klausimas yra išspręstas?

Mes, Lietuvos studentų sąjunga, kartu su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga visai neseniai iškėlėme stipendijų klausimą, kreipdamiesi į LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, primindami dar 2014 m. pasirašytą ketinimų protokolą dėl stipendijų kėlimo.  Geriausiai besimokantiems stipendijos turėtų būti tokios, kad jiems nereikėtų dirbti, ypač kai kalbame apie bakalauro studentus. Didžiausia problema su stipendijomis yra ta, kad ji nemotyvuoja siekti gerų akademinių rezultatų, todėl šiuo atveju bent minimalaus atlyginimo dydžio stipendija būtų tas dydis, kuris motyvuotų skirti laiką studijoms. Vis dėlto šiuo metu situacija kitokia – nemažos dalies studentų prioritetas yra, pirmiausiai, darbas, o antroje vietoje – studijos.

Universitetų jungimosi kontekste daug kalbama apie nemokamas bakalauro studijas, kaip vertinate šią perspektyvą?

Nemokamoms bakalauro studijoms pritariame, manome, kad einama teisingu keliu. Vis dėlto priemonės, kurios yra pasitelkiamos siekiant nemokamų studijų įvedimo, yra abejotinos. Gerai, kad yra keliama kartelė, suprantame, kad studentai turi būti geriau pasiruošę studijoms. Tačiau priimant studijuoti vertinami tik kiekybiniai rodikliai – kaip yra išlaikomi egzaminai ir tik nuo jų priklauso, ar bus įstojama. Kyla grėsmė, kad jeigu vadovausimės tik šiais rodikliais, į aukštojo mokslo sistemą nepateks talentingi abiturientai, kurie susiduria su socioekonominėmis problemomis.

Norėčiau pasidalinti vienu pavyzdžiu. Teko moderuoti darbo grupę, kurios metu kalbėjome apie socialiai jautresnį priėmimą į aukštąsias mokyklas. Mano darbo grupėje dalyvavo mergina, atvykusi iš nedidelio kaimo bei vaikinas iš Kauno. Pasiteiravau, kiek 12-okų  šiemet jų mokykloje baigė mokslus ir kiek stojo į aukštąsias mokyklas?

Kaune baigusiųjų mokyklą skaičius sudarė 30 moksleivių vienoje klasėje, kaimo mokykloje – 18-ka apskritai visoje mokykloje. Kaune iš 30-ies moksleivių į aukštąsias mokyklas stojo 28-i ir įstojo visi, iš kaimo mokyklos – į aukštąsias mokyklas bandė įstoti trys abiturientai, o įstojo tik ta viena mergina.

Tai yra aiškus signalas, kad nors studijų prieinamumas formaliai ir yra vienodas, bet, siekdami aukštojo mokslo, jaunuoliai iš rajonų ir regionų susiduria su kur kas didesnėmis kliūtimis. Tad, pirmiausiai, mes turime įvardinti, kokios yra tos kliūtys ir jas likviduoti.

Dėkojame už pokalbį.

87 views
bookmark icon