D. Misiūnas. Kaip švietimas turi ruoštis ketvirtajai pramonės revoliucijai

2017 m.


MOSTA dešimtmečio šventėje dalyvavęs D. Misiūnas priminė, kad pasaulyje šiuo metu vyksta vadinamoji ketvirtoji pramonės revoliucija. „Ji keičia ne tai, ką mes darome, o tai, kas mes esame. Kalbame apie naująjį renesansą, keičiantį tiek žmonių tarpusavio santykius, tiek santykius su planeta. Tai nauja koncepcija, apimanti visas sritis, ir kalbanti apie žmogaus gyvenimo gerinimą. Pasaulio ekonomikos forumo vadovai sako, kad tai bus visiškai beprecedentis pokytis“, – kalbėjo jis.

Pirmąją pramonės revoliuciją lėmė garas, antrąja – elektra, trečiąją – kompiuteriai. Ketvirta, dabar vykstanti, kalba apie kibernetines, fizines sistemas – ji apima daug dar tiksliai neįvardintų dalykų. Pagrindinis klausimas, kaip švietimui su tuo susitvarkyti, ką padaryti, kad pasisektų tą žmonijos gero gyvenimo idėją ir viziją paversti realybe?“, – kėlė klausimą D. Misiūnas.

D. Misiūnas priminė, kad vienos tikros tiesos, kokia ateitis mūsų laukia nėra – tai pamatysime tik atsigręžę atgal, kai ateitis jau bus įvykusi. „Tačiau yra kelios tendencijos, kurias, manau, verta apsvarstyti. Pirmoji iš jų – mes turime išmokti nuolat mokytis. Tai, ką mokame šiandien, ką siūlome darbo rinkai, kaip kuriame vertę ir už ką gauname atlygį, jau nebebus aktualu rytoj. Viskas, ką mes žinome, jau yra „Google“, todėl vienintelis dalykas, kuris dar gali konvertuotis į vertę, yra gebėjimas įgyti naujas žinias, naujas kompetencijas, gebėjimas išmokti naujus dalykus. Tai reiškia, kad didžioji dalis mūsų vaikų ir mūsų pačių ateityje dirbs darbus, kurie dabar dar neegzistuoja. Todėl, kai mes kalbame apie švietimą ir apie produktą, kurį kuriame, turime galvoti apie žmones ne kaip apie tuos, kurie užims kažkokią poziciją ar turės kažkokią profesiją, bet kaip apie tuos, kurie spręs situacijas, problemas, iššūkius“, – sakė jis.

D. Misiūnas teigė dažnai išgirstantis klausimą, kokių žmonių jiems labiausiai reikia, turint omenyje potekstę, ar labiau reikia teisininkų, ar projektų vykdytojų, ar inžinierių. „Tačiau mums labiausiai reikia tų, kuriuos slengu galima pavadinti do‘eriais, tai yra darytojų, kurie paima ir padaro, o iš ko jie padaro nėra taip svarbu, nes kiekvieną dieną tai gali būti kažkas kitas. Taigi aišku, kad ateities profesijų neatspėsime, bet kompetencijas, kurios greičiausiai išgyvens ir bus reikalingos ateityje, visi įvardina daugmaž vienodai: tai yra kritinis mąstymas, kūrybiškumas, darbas komandoje, bendradarbiavimas ir kompleksinių problemų sprendimas. Švietimui tenka iššūkis žmonėse, vaikuose išugdyti šias pagrindines savybes ir kompetencijas“, – teigė jis.

Kitas svarbus iššūkis švietimui, pasak D. Misiūno, yra kūryba: „Viskas, kas suprantama pakankamai paprastai, kaip loginis, suskaičiuojamas, prognozuojamas  procesas, potencialiai gali tapti roboto darbu. Prognozės skirtingos: vieni teigia, kad bus robotizuota apie 50 proc. darbų, kiti – kad dar daugiau. Ką tai reiškia mums? Ar mes neteksime tų darbų? Vieni sako, kad vietoj to atsiras kitų darbų, kiti net skelbia teorijas, kad robotai bus apmokestinti ir turės išlaikyti pasaulį. Bet, matyt, ką galime sakyti tvirtai, kad nuo to, kas yra paremta logika, kietais skaičiais, aiškiomis formulėmis, mes vis labiau pereiname prie to, kas yra mūsų smegenų dešinės pusės reikalas, tai yra, nuo to, kas anksčiau buvo svarbiausia – loginių faktų, analitikos, skaičių, formulių – pereiname į tai, kas yra kūryba. Ir šiuo atveju kūryba yra ne vien vaizduotė, bet ir intuicija bei emocijos. Taigi toks konceptualus amžius greičiausiai pareikalaus ir kitokio požiūrio ir savybių, kuriuos jau šiandien turime kurti savo jaunuose žmonėse“.

„Jau šiandien matome, kad svarbi nebe tik informacija, bet prasmės joje išgavimas. Reikia nebe tik logikos, bet ir empatijos. Ne tik rimtumo, bet ir žaismingumo. Įdomiausi tie darbai, kuriuose galima pažaisti. Gal ateityje darbas ir bus labai panašus į žaidimą“, – svarstė D. Misiūnas.

Trečia dedamoji ketvirtojoje pramonės revoliucijoje – skaitmenizacija arba skaitmeniniai įgūdžiai. „Daiktų internetas, robotika, dirbtinis intelektas – visa tai, kas siejasi su duomenimis ir skaitmenine erdve. Jei prieš dešimt metų darbo skelbimuose buvo rašoma, kad reikalingas įgūdis yra darbas kompiuteriu,  tie skelbimai keičiasi ir keisis dar labiau: bus rašoma skaitmeninis raštingumas ir 90 proc. darbo pozicijų reikalaus skaitmeninių įgūdžių. Šiandien daugiau nei pusė darbo rinkoje esančių žmonių tų įgūdžių neturi ir tai reiškia, kad ta pusė turi būti išmokyta ar bent jau ateinantys naujai tikrai turi tikrai tai sugebėti“, – dėstė „Lietuvos energijos“ vadovas.

Ketvirta dedamoji  – inovacijų potencialas. „Vienas iš įdomesnių klausimų, kaip atrakinti inovacijų potencialą. Buvo laikai, kai žmonės, atskiri talentai užpatentuodavo daugybę idėjų, kaip Tomas Edisonas.  Kas šiandien kuria daugiausiai idėjų? Tai jau nebe žmonės, o įmonės. 2016 m. pagal patentavimą pirmavo IBM ir visame dešimtuke buvo vien tik įmonės, asmenų neliko. Jei dabar korporacijos yra perėmusios tą iniciatyvą, ar galime galvoti, kad taip bus ir ateityje? Šiandien viskas yra uždara: nuperkame, užrakiname pas save, patentuojame, leidžiame į rinką, dirbame. Bet situacija keičiasi. Viską vis tiek daro talentingi žmonės ir dalis jų nebenori būti uždaryti, jie nori būti savarankiški. Mes kalbame apie startuolius, apie vadinamus freelancerius, apie žmones, kurie dirba kontrakto pagrindu, apie idėjas, kurios ugdomos jų galvose. Kaip mums su tuo dirbti? Tik atvirumo principu: procesas turės būti dinamiškas ir labai atviras. Jau šiandien matome, kad vis daugiau dalykų vyksta grupėse, bendro rezultato siekiant visiškai atvirai, nieko neslepiant“, – pastebėjo D. Misiūnas.

„Natūralu užduoti klausimą, o kokį iššūkį tai duos lyderystei, kokia bus lyderio rolė? Juk lyderius ugdome ateičiai. Lyderio vaidmuo taip pat keičiasi. Anksčiau lyderis ir inovacijos buvo lyg du atskiri dalykai. Lyderis buvo tas, kuris žino, ką daro, nes daro tai daug metų, jam sekasi, ir jo stiprybės raktas yra patirtis. O inovacijos buvo šalia, pavyzdžiui, R&D padaliniuose, kurių didžioji dalis įmonių jau yra atsisakę.  Paralelinis modelis neveikia, jį pakeitė integruotas modelis, kurio reikės ir ateityje. Dabar neatsiejamas lyderio bruožas yra gebėjimas valdyti, kurti, gebėjimas užtikrinti proceso vyksmą, atrakinti inovacijų potencialą. Tiems, kuriuos išleisime į lyderystės kelią, bus labai svarbu suvokti, kad be šalia visų kitų savybių jie turės sugebėti ir nešti į priekį inovacijas. Todėl kalbant apie tai, ką šiandien darome Lietuvoje, ir įvertinus visus faktorius, galime konstatuoti, kad  reformos neužteks – mums jau reikia transformacijos“, – teigė D. Misiūnas.

Parengė: „Agenda” redaktorė  Jūratė Žuolytė, remdamasi dr. Daliaus Misiūno skaitytu pranešimu

37 views
bookmark icon