A. Reidas. Spartesnei MTEPI pažangai Lietuvoje koją kiša partnerysčių stoka

2018 m. lapkritis


Lietuva jau ketverius metus įgyvendina sumanios specializacijos programą, kuria siekiama koncentruoti išteklius į didžiausią potencialą turinčias sritis. Programos įgyvendinimui įpusėjus, ekspertai visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, siekia įvertinti programos rezultatyvumą ir poveikį ekonomikai. Kaip pasistūmėta ir kokios pamokos išmoktos, buvo aptariama Vilniuje vykusios konferencijos „Sumani specializacija: progresas ir ateities perspektyvos“ metu. Pranešimą skaitęs Alasdairis Reidas, Europos ateities inovacijų sistemų centro politikos vadovas, ilgametis viešosios politikos ekspertas, Lietuvos progresą mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) srityje mato, bet pastebi, kad dar yra, ką įsisąmoninti.

Priimti geri ir savalaikiai sprendimai

A. Reido pažintis su Lietuvos MTEPI lauku prasidėjo dar 2011 m. Žvelgdamas retrospektyviai, ekspertas džiaugiasi, kad nuo jo pirmojo apsilankymo Lietuvoje sugebėjome sukurti MTEPI vystymui tinkamą infrastruktūrą, įdiegti tarptautinius standartus ir ugdyti reikiamas kompetencijas.

„Lietuvos valdžia priėmė gerus ir savalaikius sprendimus. Investicijos į infrastruktūros atnaujinimą buvo svarbi paskata MTEPI veiklai plėtoti. Tai – didelis žingsnis į priekį, kuris jau davė teigiamų rezultatų. Neatsitiktinai galime stebėti padidėjusį mokslo ir verslo bendradarbiavimą, vystant naujas technologijas ir adaptuojant senąsias, – dėsto ekspertas. – Į Lietuvą žengia vis daugiau inovacijoms imlių stambių užsienio kapitalo bendrovių. Taip pat kuriami taip vadinami antreprenerių klasteriai, kur MTEPI produktai ir paslaugos sėkmingai komercializuojami. Lietuvos MTEPI sistemos pažangą galima matyti ir įvairių reitingų rezultatuose.“

Moderni MTEPI infrastruktūra, A. Reido įsitikinimu, yra didelis šalies pranašumas. „Lietuvos rinka nėra didelė, todėl, kitaip nei didžiosios valstybės, ji yra pajėgi greitai ir lanksčiai reaguoti į poreikius. Turite gerai funkcionuojančias, nuosekliai mokslo ir inovacijų politiką įgyvendinančias institucijas, agentūras. Tiesa, kai kurios viešojo sektoriaus įstaigos dar turi, kur tobulėti. Kaip bebūtų, sistema funkcionuoja palyginti gerai. Nors Lietuva dar tik vejasi pažangiausias šalis, turite palankias sąlygas progresuoti“, – mano ekspertas.

Skatina kvestionuoti MTEPI srities ribas

MTEPI sistema veikia, tačiau, pasak A. Reido, problema vis dar išlieka neaiškios MTEPI veiklos ribos. Kas yra priskiriama moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms? Kada įmonė veikia MTEPI srityje, o kada jau ne? Kur yra tos ribos ir ar jos yra nuolat kvestionuojamos? Toks neapibrėžtumas, eksperto manymu, neretai pakiša koją spartesnei Lietuvos pažangai.

„MTEPI samprata Lietuvoje dažnai senamadiška ir per daug siaura. Bet kokią sutartą klasifikaciją, esant labai dinamiškam sektoriui, būtina nuolat kvestionuoti. Ar tai, kaip buvo suprantami moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos anksčiau, turėtų galioti ir šiandien? Kur šios veiklos ribos? Manau, kad tai yra klausimai, į kuriuos Lietuvos viešasis sektorius dar turi atrasti atsakymus“, – svarsto A. Reidas.

Naudinga veikti kuo atviriau pasauliui

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad, jeigu MTEPI struktūra yra padalinama agentūroms, klasteriams, kitiems sektoriaus subjektams, tuomet iškyla MTEPI veiklos fragmentiškumo rizika. Eksperto įsitikinimu, užuot plėtojus MTEPI tik nacionaliniu lygmeniu, pasiekti kritinę masę realiau būtų veikiant Baltijos jūros regiono mastu.

„Kalbant apie Lietuvą, manau, pirmiausia reikia apsibrėžti realius lūkesčius, kiek jūsų mokslinių institucijų yra pajėgios tapti žinomomis Europos mastu. Tuomet ta linkme ir dėti pastangas. Poslinkis jau jaučiamas, ypač akademinėje bendruomenėje. Vis daugiau akademinių įstaigų supranta, koks svarbus yra MTEPI vadybos procesas, atvirumas, siekiant tarptautinio pripažinimo. Teko dirbti su Kauno technologijų universitetu, Lazerinių tyrimų centru – kaip save pateikti, jie jau įsisąmonino, – sako A. Reidas. – Šiuo momentu partnerysčių su kitais regiono MTEPI subjektais klausimas, mano požiūriu, tampa kritiškai svarbus. Kartu tai ir kritinės masės klausimas, kadangi mažoje rinkoje negalite visko turėti. Galite būti specialistais vienose srityse, o kitose – pasitelkti partnerius iš kitų šalių. Tik partnerystės gali padėti užsitikrinti kritinę masę. Todėl neabejoju, kad Lietuvai būtų naudingiau veikti kuo atviriau pasauliui.“

Taip pat A. Reidas skatina atsigręžti į žmones. Tinkama MTEPI sistema, anot jo, galėtų padėti spręsti opią didelės emigracijos problemą. Ypač pasitarnauti galėtų apgalvota viešinimo politika. Eksperto teigimu, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės (kurioje gyvena didelė dalis emigravusiųjų) padėtį dėl „Brexit“, dabar tam kaip tik yra tinkamas metas. „Ištransliuokite žinią, kas jau nuveikta, kokios paslaugos yra prieinamos, kokią infrastruktūrą turite, kokios yra karjeros galimybės, koks šiandien yra Vilnius, Kaunas, kiti miestai“, – skatina jis.

Per naktį sistemos nepakeisite, svarbiausia – mąstyti ir veikti nuosekliai

Paklaustas, kokių veiksmų imtųsi, kurdamas pažangiausią Europoje Lietuvos MTEPI sistemą, A. Reidas sako abejojantis radikalių pokyčių perspektyvomis. „Tai, kas yra daroma dabar, kuria akivaizdų progresą. Dabar svarbiausia užtikrinti progreso nuoseklumą. Reikia burti Lietuvos universitetus, mokslinių tyrimų institutus, vietines valdžios įstaigas. Tikiu, kad yra realios galimybės tai padaryti. Tačiau to pasiekti pernakt nepavyks – žmonės nesupras, priešinsis. Reikia argumentuoti, parodyti realias naudas“, – mano ekspertas.

A. Reidas pataria didinti atvirojo mokslo (angl. open science) modelio supratimą. Atvirojo mokslo koncepcijos atsiradimą lėmė atvirosios prieigos plėtra, technologinės galimybės. Tai toks požiūris į mokslo procesą, kai daugiausia dėmesio skiriama žinių sklaidai iš karto, kai tik šios žinios gaunamos. Svarbu pastebėti, kad atvirasis mokslas nėra vienareikšmė sąvoka, bet įvairių priemonių rinkinys. Tai – ir atviroji prieiga prie mokslinių publikacijų, mokslo duomenų, ir vadinamasis piliečių mokslas (angl. citizens science).

Kaip mokslas tarnauja visuomenei, taip ir visuomenė gali pasitarnauti mokslui. Tai koreliuoja su atviromis inovacijomis, kai į inovacijų procesą įtraukiami ir tie, kurie nebūtinai turi mokslo ar akademinės patirties. „Pasaulyje yra daugybė pilietinių iniciatyvų, kai piliečiai mokslą paima į savo rankas. Vieni, prisikabinę jutiklius prie dviračių, renka duomenis apie oro kokybę miestuose. Kiti – tikrina vandens kokybę. Turime palaikyti šį mokslo virsmą, nes, siekiant bet kokio progreso, dalijimasis žiniomis yra būtinas. Esminis klausimas čia – kaip Lietuvos mokslas, viešasis sektorius ir verslas ruošiasi šiam virsmui?“ – perklausia ekspertas.

A. Reidas neatmeta galimybės, kad atvirasis mokslas galėtų prisidėti sprendžiant ir socialines problemas. Lietuvos socialinių mokslų potencialas, įgalinus sinergijas su kitais mokslais, verslu, visa visuomene, galėtų būti nukreiptas į įvairių socialinių problemų sprendimą. Pavyzdžiui, kuriant švietimo inovacijas – pasiūlyti naujus būdus mokytis.

Atviros inovacijos, atvirasis mokslas ir atvirumas pasauliui yra trys pagrindiniai ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos tikslai.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.

230 views
bookmark icon