A. Paliokaitė. Ateičiai pasirengęs valdymas

2017 m.


Pokyčius lemiantys veiksniai

Vos per ketvirtį amžiaus, mūsų Nepriklausomybės laikotarpį, pasaulis neatpažįstamai pasikeitė. Tarp esminių kaitos veiksnių – išaugęs mobilumas ir urbanizacija,  žmonių judėjimas į augimo centrus, siūlančius daugiausiai galimybių.  Vyksta visų išteklių, tarp jų ir talentų, konsolidacija. Jeigu pažiūrėtume į Europą iš viršaus, matytume žmonių, studentų, talentų judėjimą ten, kur jie gali gauti geriausias paslaugas ir geriausiai save realizuoti. Universitetai, įmonės, institucijos – dėl talentų kovojame visi, įskaitant viešąjį sektorių.

Visas sritis veikia technologinė plėtra. Dėl to keičiasi ir valdymo paslaugos bei joms keliami lūkesčiai. Skaitmenizacija ir didieji duomenys valdymui daro ir darys didžiulę įtaką. Kartoms keičiantis žmonės tampa vis labiau technologiškai išprusę ir iš viešojo sektoriaus nori tokių paslaugų, kokias gauna privačiame sektoriuje: skaitmeninių, patogių naudoti, prieinamų bet kada ir bet kur realiu laiku.

Vakarų visuomenė sensta. Lietuva jau dabar patenka tarp dešimties seniausią gyventojų populiaciją turinčių ES valstybių. Mažėjant dirbančiųjų, mažėja ir sumokami mokesčiai. Tačiau lūkesčiai auga, tad viešasis sektorius turi pasiekti daugiau su mažiau. Dar viena svarbi tendencija, matoma Europos Sąjungos mastu – žmonės nori būti įtraukti į valdymą, nori būti išgirsti ir prisidėti priimant sprendimus. Viena vertus, džiugu, kai galime kalbėti apie sąmoningumo augimą. Tačiau stebime ir populizmo atgimimą. Ne visi yra patenkinti sparčios technologinės plėtros pasekmėmis, o taip pat valdžios neefektyvumu ir biurokratija.

Galimi ateities scenarijai

Kokie gali būti ateities scenarijai ir kuriuo keliu reikėtų eiti? Kaip atrodys viešasis valdymas 2050 metais? Pasaulio ekonomikos forumo tyrėjai[1] sako, kad vystantis dabartinėms tendencijoms galimi  trys skirtingi scenarijai, ir nė vienas jų nėra idealus.

Pagal pirmąjį scenarijų, toliau vystantis urbanizacijai, ateityje turėsime miestus-valstybes, o centralizuoto nacionalinio valdymo sistemos tiesiog nebeliks. Piliečiai vis labiau tikisi greitų sprendimų, kiek įmanoma individualizuotų ar pritaikytų konkrečios bendruomenės interesams. Kai kuriuose miestuose jau dabar sprendimų priėmimas yra efektyvesnis lyginant su biurokratizuotu (ir brangiu) nacionaliniu viešuoju valdymu.

Antrasis scenarijus – grįžimas į Džordžo Orvelo „1984”. Tik tai būtų skaitmeninis, „matricos“ scenarijus, pasižymintis technokratija, išplitusiomis skaitmeninėmis paslaugomis ir didžiųjų duomenų naudojimu. Pagal šį scenarijų gyventojai sutinka aukoti demokratiją dėl saugumo ir suklesti virtualūs pasauliai.

Trečiasis scenarijus „Uždaros bendruomenės“ šiek tiek panašus į miestų-valstybių. Jame piliečiai, neapsikentę neefektyvaus viešojo sektoriaus, patikės paslaugas ir savo lėšas privačiajam bei nevyriausybiniam sektoriui. Didžiulę galią įgytų bendruomenės, viešojo sektoriaus iš esmės nebeliktų. Tyrėjai sako, kad susiklosčius šiam scenarijui piliečių įsitraukimas būtų didžiausias, paslaugos būtų gaunamos itin greitai ir patogiai … tiems, kas gali susimokėti. Negalintys mokėti patirtų socialinę atskirtį.

Sakoma, kad ateitis jau yra čia, tik netolygiai pasiskirsčiusi. Iš tiesų kai kuriuos visų šių scenarijų elementus jau galime pamatyti, pavyzdžiui, JAV ar Japonijoje. O futuristai nueina dar toliau. Tarp jų aptariamų 2050 m. scenarijų[2] – hieratokratija, kai išsivysčius medicinai ir labai išaugus žmonių gyvenimo trukmei, žinias, išteklius ir, žinoma, valdžią savo rankose sutelks seni žmonės. Tarkime, ir po 100 metų valdžioje matytume tą patį kaimyninės šalies diktatorių. Kitas dažnai sutinkamas scenarijus, kad išsivystęs dirbtinis intelektas pranoks žmogų ir galiausiai valdys pasaulį.

Kaip pasiruošti ateičiai?

Visa tai skamba kaip iš fantastikos srities. Tačiau Lietuva yra maža ir atvira šalis, labai veikiama išorės tendencijų, krizių ir pokyčių. Turime sau kelti klausimus, kaip elgtis ir kokias valdymo kompetencijas galėtume vystyti, kad išlaviruotume. Kaip sako valdymo ekspertas William Barnett iš Stanfordo universiteto –  lyderių vaidmuo ne tik kurti ateitį, bet pirmiausia sukurti sistemas, kurios padėtų tą ateitį geriau suprasti.

Mano žinutė ateičiai pasirengusiam valdymui susideda iš penkių elementų. Visų pirma, valdymas turi tapti „sportiškas“ – lieknas ir lankstus. Antra – jis turi būti išmanus. Trečia – jis turi būti orientuotas į vartotoją. Ketvirta – valdymas tampa atviras. Penkta – ateities analitika yra be galo svarbus valdymo įgūdis.

Jeigu mes diskutuojame apie tai, kad mokslas ir studijos turi būti tarpdiscipliniški, kad turime atsisakyti neefektyvių funkcijų, lygiai tas pats galioja ir viešajam sektoriui. Žiūrėdami į ateities valdymą, mes tikriausiai matysime plokščios struktūros, mišrias komandas, paremtas tarpdisciplininiu bendradarbiavimu. Taip pat matysime neefektyvių funkcijų ir procesų atsisakymą, galbūt kai kurias funkcijas deleguojant privačiam sektoriui arba pačioms bendruomenėms, greitą sprendimų diegimą ir mokymąsi iš klaidų, bei orientaciją į rezultatus ir inovacijas.

Lietuvoje jau atsiranda išmanaus ir į vartotoją orientuoto valdymo elementų – progresuoja skaitmeninės paslaugos, ne tik e-paslaugos, bet ir mobilios (m-), personalizuotos. Reikia galvoti apie tai, kad prieiga prie informacijos būtų suteikiama bet kur, bet kada, o tai savo ruožtu leistų valstybei stebėti, prognozuoti ir reaguoti valdant įvairias rizikas realiu laiku. Ši tendencija susijusi ir su viešojo sektoriaus bendradarbiavimu su vartotojais socialinėse ir kitose platformose. Vilniaus miesto savivaldybės pavyzdys – mobilioji programėlė „Tvarkau Vilnių“. Vos per tris mobiliosios programėlės veikimo mėnesius buvo pranešta apie daugiau nei 1250 problemų ir maždaug pusė jų buvo išspręsta. Teikiamas grįžtamasis ryšys informuojant apie problemų sprendimo stadiją.

Jungtinė Karalystė, naudodamasi didžiaisiais duomenimis apie darbdavius ir darbuotojus, stebi galimą socialinį sukčiavimą. Ateityje tokių duomenų panaudojimo pavyzdžių bus dar daugiau.

Viešasis valdymas vis labiau atsiveria. Vyksta ne tik tarpinstitucinis bendradarbiavimas, bet politika vis daugiau yra kuriama su piliečiais, visuomene: mokslo ir verslo bendruomene, studentais, kitomis suinteresuotomis šalimis. Jeigu kalbame apie politikos kūrimą arba įgyvendinimą kartu su bendruomene, tyrėjai yra išskyrę kelis šio proceso laiptelius. Lietuvoje daugiausiai esame informavimo, konsultavimo stadijoje. Labiausiai pažengusi atviro viešojo valdymo stadija, kol kas dar mažai paplitusi, apibūdinama žodeliu „co“ – „co-delivery“, „co-design“, reiškiantį kūrimą kartu. Lietuvoje tokį pavyzdį turime kalbant apie sumanios specializacijos procesą, kurį MOSTA yra įgyvendinusi kartu su mokslo ir verslo bendruomene. Europos Komisija šį procesą pripažino vienu pažangesnių Europoje. Kartu priimti sprendimai yra tvaresni ir geriau pripažinti bendruomenėje.

Galiausiai – ateities analitika. Jei ateitis tokia nenuspėjama, kaip mes galime ją analizuoti? Skamba šiek tiek utopiškai, tačiau išties yra metodai, leidžiantys tai daryti. Jie pasitelkia du šaltinius – didžiuosius duomenis ir ekspertų žinias. Pasitelkiant analitiką diskutuojama, kokia yra tikėtina, norima ir galima ateitis, o tai leidžia įvertinti, kaip prisitaikyti prie atsirasiančių galimybių.

Tik einant šiuo keliu būtina išlaikyti nuoseklumą ir priimti sprendimai neturi priklausyti nuo valdžios pokyčių. Todėl svarbus atviro, ateičiai pasirengusio valdymo institucionalizavimas. Įdomius pavyzdžius pateikia Suomija ir Singapūras. Suomijos Parlamente nuo 1993 m. veikia Ateities Komitetas, kuriam Vyriausybė kas ketverius metus teikia Ateities ataskaitą. Joje aptariami Suomijos visuomenei aktualūs ateities iššūkiai. Parlamentas metus svarsto ir teikia atsakančią ataskaitą su būsimais valdžios veiksmais, taip užtikrinant tvarumą keičiantis vyrausybėms. Šiam procesui būdingas visuomenės platus įtraukimas. Panašią struktūrą neseniai įdiegė Singapūras – ten atsirado Ateities ekonomikos komitetas. Jo tikslas pateikti valdžios atsaką į pasaulines meta tendencijas. Tarp tokių veiksmų – SkillsFutures programa ir mokymosi krepšelis kiekvienam gyventojui, siekiant vystyti ateities kompetencijas.

Viešojo valdymo kaita yra sudėtingas procesas. Tačiau kaita įvyks bet kokiu atveju. Jei ji bus valdoma, galbūt, cituojant J.D. Quayle, rytoj ateitis bus geresnė.

[1] Šaltinis: http://www3.weforum.org/docs/WEF_Future_of_government.pdf

[2] Šaltinis: http://io9.com/12-futuristic-forms-of-government-that-could-one-day-ru-1589833046

38 views
bookmark icon