A. Francas. Kodėl Lietuvoje verta steigti Alumni klubą?

2018 m. rugpjūtis


Nedarbo lygis Lietuvoje palaipsniui mažėja. Vis dėlto pastebima, kad rinkos poreikiai patenkinami netolygiai. Nekvalifikuoto darbo ieškančių asmenų skaičius triskart viršija tokio pobūdžio darbo pozicijų pasiūlą, o aukštos kvalifikacijos darbuotojų – vadovų, specialistų, technikų ir jaunesniųjų specialistų – stinga.

Siekiant balanso darbo rinkoje, sprendimų pirmiausia galėtų būti ieškoma švietimo srityje. Kaip vieną iš priemonių, siekiant didesnio balanso, MOSTA siūlo nekvalifikuotus bedarbius perkvalifikuoti darbui tose srityse, kuriose darbuotojų trūksta. Perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemonėmis galėtų naudotis ir profesinių bei aukštųjų mokyklų absolventai, dirbantys žemesnės kvalifikacijos pozicijose.

Didžiausios Lietuvoje personalo paieškos ir atrankos bendrovės „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas mano, kad prie aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo prisidėjo ir intensyvus „protų nutekėjimas“. Siekiant sustabdyti šį reiškinį, pasak jo, veiksmų būtina imtis nedelsiant.

„Klausimas, ar vertėtų aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigracijos problemą įtraukti į politinę darbotvarkę, net nebeturėtų kilti. Verčiau klausti, kokiais įrankiais būtų galima pasiekti bent minimalių pokyčių. Patarčiau mokytis iš versle prigijusio moto, kad kiekvienas sprendimas turėjo būti priimtas dar vakar. Kitaip tariant, užuot atidėliojus, reikia veikti čia ir dabar. Visuomet yra geriau eksperimentuoti, negu atidėti neapibrėžtai ateičiai“, – dėsto jis.

Juolab, kad didelį teigiamą efektą gali sukurti net ir nedidelės pilietinės iniciatyvos. Štai kad ir iniciatyva „Back to LT“, kuri užsienio lietuvius siekia supažindinti su esama situacija Lietuvoje. Iš pirmo žvilgsnio toks tikslas galėtų pasirodyti netgi banalus – juk kiekvienas turi prieigą prie informacijos, nepriklausomai nuo to, kur gyvena. Visgi, A. Franco įsitikinimu, kalbėti apie tai yra labai reikalinga, nes dažnam emigrantui Lietuva, tokia, kokia ji yra šiandien, nėra pažįstama.

„Alliance for recruitment“ plėtros direktorius iliustruoja iniciatyvų poreikį: „Organizavome „Back to LT“ renginį Kopenhagoje. Per socialinį tinklą „LinkedIn“ pakvietėme 1000 vietos lietuvių. Rezultatas maloniai nustebino – per 500 pakviestųjų sureagavo, o apie 200 jų atėjo. 70 proc. teigiamos reakcijos, mano galva, transliuoja aiškią žinią – jie linkę palaikyti tokias informuotumo didinimo iniciatyvas“.

Paklaustas, kas ir su kokiu sprendimu galėtų paskatinti tėvynainius grįžti į Lietuvą, A. Francas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad šis klausimas yra kompleksiškas, tad ir jėgos turėtų būti jungiamos. Juk yra ir daugiau puikių iniciatyvų: „Work in Lithuania“, „Kurk Lietuvai“, „We connect Lithuania“, „tobe.lt“. Jo nuomone, jas visas reikėtų apjungti, užtikrinti, kad nesidubliuotų, sutelkti dėmesį į kuo didesnę jų sklaidą. Pavyzdžiui, verslas kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis galėtų steigti skėtinę organizaciją – Lietuvos Alumni klubą, kuris apjungtų visas idėjas ir jas vienytų.

„Būdami maža šalimi, galime sau tai leisti. Lygiai taip pat, kaip tai sau leidžia universitetai, kurie absolventų turi, tikėtina, netgi daugiau, negu Lietuva emigrantų. Dėmesys vos tik išvykusiam ar jau daugelį metų svetur skaičiuojančiam emigrantui bei informacijos apie tai, kaip gyvename čia, sklaida kovoje su emigracija gali atnešti reikšmingus, teigiamus poslinkius.

Dažnu atveju išvykę lietuviai paprasčiausiai galvoje turi klaidingą Lietuvos vaizdinį, mano, kad čia – viskas blogai ir niekas jų nelaukia. Tai – galbūt mūsų mentaliteto dalis. Mes, lietuviai, esame nepratę kalbėti apie gerus dalykus. O visgi pasigirti yra kuo. Dėl to labai svarbu juos kažkaip įtraukti ir supažindinti su gerosiomis patirtimis. Parodyti, kad kiekvienas, prisijungęs prie jau daugiau negu 30 tūkst. grįžusių lietuvių, irgi galėtų sukurti ne ką mažesnę vertę, negu būdami užsienyje.

Taip pat dideliu iššūkiu dar tebėra pilnų šeimų, įskaitant ir antrąsias puses, kurios kartais būna ne lietuviai, grįžimas. Čia – labai svarbus sklandus Migracijos departamento darbas. Itin svarbu, užuot bauginus antrąsias puses (kurios dažnai būna iš trečiųjų šalių), profesionaliai ir operatyviai padėti ne tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, bet ir mažesniuose miestuose.

Lietuvos Alumni klubas – įgyvendinama idėja. Tinkamas idėjų koordinavimas, nekuriant dar vieno biurokratinio aparato, kuris daug kainuotų, galėtų sulaukti bendro palaikymo. O tai jau būtų be galo stiprus stimulas grįžtamosios migracijos procesų raidai. Kartu ir spartesniam Lietuvos ekonomikos augimui“, – siūlo A. Francas.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.

386 views
bookmark icon